„Lietuvos rytas“
Versijos – be įrodymų
Vilniaus tarybos nario ir advokato Sergejaus Novikovo nužudymo tyrėjai vakar tik skėsčiojo rankomis – nėra nė vieną versiją patvirtinančių įrodymų. Aišku, kad advokatas iš banko neišsinešė pinigų. „Mažai tikėtina, kad šis nužudymas susijęs su profesine S. Novikovo veikla. Dar mažiau tikėtina, kad tai gali būti siejama su jo politine karjera”, – vakar kalbėjo Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius.
Atrodo, kad vis labiau linkstama prie atsitiktinio užpuolimo versijos. Nusikaltėliai galėjo tyčia pradurti S. Novikovo automobilio padangą, tikėdamiesi apvogti auką, kol ji keis padangą ar ieškos pagalbos. Tokie nusikaltimai Vilniuje buvo populiarūs maždaug prieš trejus metus. Advokatas galėjo atspėti nusikaltėlių užmojus ir sulaukti dūrių. Neatmetama, kad iš banko išėjęs S. Novikovas užklupo jo mašinos padangą badantį asmenį ir įsivėlė su juo į konfliktą.
K. Kalinausko gatvę net keliose vietose filmuoja vaizdo kameros, tačiau vietos, kurioje buvo nužudytas advokatas, jos nepasiekia.
Seimo narės svečiai nustebino kolegas
Jauniausia Seimo narė konservatorė 29 metų A. Bilotaitė vadovauja parlamentarų grupei „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos” . Tačiau parlamentarė į savo frakcijos posėdžius ėmė vedžioti partijos finansinius rėmėjus, su kurių interesais susiję svarstomi įstatymai.
Klaipėdoje per praėjusius Seimo rinkimus kandidatavusi ir pagal partijos rinkimų sąrašą išrinkta A. Bilotaitė neslepia planų patekti ir į kitos kadencijos parlamentą. Neseniai vykęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos aplinkos komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas Žemės gelmių įstatymo pataisų projektas, leidžia įtarti, kad konservatorė pradėjo galimų savo finansinių rėmėjų paiešką.
Kaip bus reglamentuojama žemės išteklių ir iškasenų gavyba, rūpi stambiojo verslo interesų grupėms. Tarp jų – statybų verslo atstovams. Todėl neatsitiktinai dešiniųjų frakcijos komiteto posėdyje pasirodė Statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas ir viceprezidentas Jonas Dumašius. Abu svečius atvedė A. Bilotaitė.
Kai kurios statybininkų apsilankymo aplinkybės privertė nesmagiai pasijusti net pačius valdančiųjų posėdžio dalyvius. J. Dumašius vadovauja statybos bendrovei „Hidrostatyba”, kuri įsikūrusi kaip tik A. Bilotaitės kuruojamuose Gargžduose. Be to, „Hidrostatyba” pastaraisiais metais – viena nuolatinių konservatorių finansinių rėmėjų. J. Dumašius dešiniųjų sąraše išrinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą.
Į valdančiųjų posėdį atvykęs J. Dumašius tiesiai prabilo apie savo verslui svarbius reikalus – ėmė aiškinti, kaip svarstomame įstatyme turėtų būti reglamentuojama žvyro gavyba ir karjerų plėtra.
„Lietuvos žinios“
Nauji galvosūkio sprendimo būdai
Profesinėms sąjungoms reikalaujant didinti minimalų atlyginimą, bet Vyriausybei dėl to entuziazmu netrykštant, išeitį iš padėties pasiūlė keli Seimo nariai.
Šakiuose minimali mėnesinė alga galėtų būti mažesnė nei Kaune. Didelę pridėtinę vertę sukuriančių ūkio šakų atstovų mažiausias galimas atlyginimas būtų didesnis nei žmonių, dirbančių ne tokiuose sėkminguose sektoriuose. Tokią galimybę Vyriausybei ir Trišalei tarybai siūlo apsvarstyti grupė parlamento narių. Jie Seime užregistravo rezoliucijos dėl minimalios mėnesinės algos projektą. Jame siūloma pagalvoti apie diferencijuoto „minimumo“ nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.
Projektą rengusios redakcinės darbo grupės nario, parlamento Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos teigimu, minimalios algos diferencijavimo galimybės formuluotė paimta iš Darbo kodekso. „Yra objektyvus pagrindas numatyti skirtingas minimalias mėnesines algas pagal regionus. Palyginkite, kaip skiriasi vidutinis darbo užmokestis Tauragės ir Vilniaus miestuose bei jų apylinkėse, – aiškino parlamentaras. – Minimalią algą įprasta sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Europos Sąjungos valstybėse žiūrima būtent šio santykio. Nekeičiant minimalios algos, jos ir vidutinio atlyginimo santykis Tauragėje yra tinkamas, o Vilniuje – ne.“
Anot J. Razmos, skirtingos minimalios algos galėtų būti nustatytos ir pagal ūkio šakas. Esą atskiruose sektoriuose nusistovi nevienodi atlyginimai. Nustatyti skirtingus minimalios algos dydžius būtų galima Vyriausybės nutarimu.
