„Time“
Izraelio ministras pirmininkas provokuoja B. Obamą
Benjaminas Netanyahu tyčia pasirinko „nesuprasti“ prezidento B. Obamos kalbos, teigiama savaitraštyje „Time“. Izraelio premjeras JAV prezidento kalboje minimą Izraelio sienų perbraižymą suprato labai tiesmukai. B. Obama kalbėjo, kad Izraelis turėtų atnaujinti derybas su palestiniečiais ir pasistengti, kad būtų apsikeista teritorijomis, taip grąžinant pozicijas į tokias, kokios jos buvo iki 1967 metų.
Žurnalo teigimu, Izraelio ir Palestino pasienio problemą įmanoma išspręsti. Billas Clintonas buvo per plauką nuo taikos sutarties 2000 metais, panašiu pasiekimu gali pasigirti ir buvęs Izraelio premjeras Ehudas Olmertas.
Vis dėlto B. Netanyahu nusprendė ignoruoti B. Obamos žodžius apie teritorinius mainus. Negana to, buvo užmiršti ir JAV prezidento raginimai nebendradarbiauti su teroristinėmis grupuotėmis, kaip „Hamas“.
B. Netanyahu gali sau leisti tokio pobūdžio išsišokimus, nes JAV Kongresas išreiškia pilną paramą Izraelio vykdomai politikai – tai buvo pastebima po Izraelio premjero kalbos Kongrese, kurią palydėjo gausi aplodismentų banga.
B. Netanyahu, suprasdamas JAV politikos subtilybes, leido sau išreikšti paramą būsimam Respublikonų partijos kandidatui 2012 metų JAV prezidento rinkimuose. Mittas Romney, pretenduojantis atstovauti respublikonams prezidento rinkimuose, išreikšdamas nepasitenkinimą dabartine JAV užsienio politika teigė, kad demokratas B. Obama „numetė Izraelį po autobuso ratais“.
„The Washington Post“
Afganistano karo išlaidos – sunkiai pakeliamos
113 milijardų dolerių išlaidos Afganistane vien tik per šiuos metus yra per didelė suma Jungtinėms Valstijoms, teigiama dienraštyje „The Washington Post“. JAV prezidento komandos nariai teigia, kad pinigai, skiriami karo išlaidoms, yra atimami iš piliečių. „Mes tiesiog nebegalime palaikyti tokio masto operacijų“, – teigė savo tapatybės nepanoręs atskleisti pareigūnas. Tiek karininkai, tiek valdžios atstovai sutinka, kad išlaidos išties didžiulės – išlaikyti kiekvieną tarnybą atliekantį karį atsieina po vieną milijoną dolerių per metus.
Didelė dalis karinio biudžeto išleidžiama Afganistano kariuomenei paruošti . Verta paminėti, kad Afganistanas niekada neturėjo profesionalios valstybinės kariuomenės. Armijai kurti Pentagonas prašo beveik 13 milijardų dolerių.
Vis dėlto, karininkų teigimu, pajėgų išvedimas ar jų mažinimas atneštų daugiau blogo nei gero. „Šioje kovoje mes priėjome lūžio tašką, – teigė vienas pareigūnų. – Kokią žinią mes nusiųsime talibams išvesdami karius dabar, kai reikalai pagaliau pajudėjo reikiama linkme?“
JAV Senate taip pat vis garsiau kalbama apie per dideles karo išlaidas, kurios tik apsunkina ir taip sunkiai atsigaunančią ekonomiką. „Išleisti po 10 milijardų dolerių per mėnesį didelėms karinėms operacijos, nematant galo, tėra neracionalus pinigų panaudojimas“, – teigė Johnas F. Kerry, tarptautinių santykių komiteto tarybos narys.
Afganistane esantys pareigūnai tikina, kad kareivių mažinimas nepadės. Jie siūlo mažiau investuoti į naujų bazių statymą, tačiau išlaikyti bent jau tokį pat karių kiekį, kuris ir taip esą nėra pakankamas stabilumui palaikyti.
„The Wall Street Journal“
Internetinė ataka – karinis veiksmas
Pentagonas nutarė, kad kitos šalies kibernetinė ataka nuo šiol bus traktuojama kaip aktyvi karinė operacija, skelbia dienraštis „The Wall Street Journal“. Nuo šiol į tokias atakas bus galima atsakyti aktyviu karinės jėgos panaudojimu prieš šalį agresorę. „Jei mums išjungi elektrą, nenustebk, jei tavo kamine atsidurs mūsų raketa“, – teigė vienas karininkų.
Vis dėlto toks nutarimas iškelia kitų problemų. Neaišku, ar iš viso įmanoma būti tikriems dėl to, iš kurios šalies atakuojami kompiuteriai. Tačiau pastaruoju metu karininkų tarpe šaknis leidžia „lygybės“ idėja. Jeigu dėl kibernetinės atakos mirė žmonės, buvo sunaikintas turtas ar sukelti didelio masto neramumai, galima naudoti tradicines karines pajėgas, kurių poveikis toks pat.
JAV pareigūnai tikisi, kad panašią praktiką taikys ir kitos NATO šalys. Pentagono atstovų teigimų, gerai suplanuotos atakos neįmanoma padaryti be valstybės pagalbos, nes strateginės svarbos kompiuterių apsauga yra smarkiai išplėtota.
Kritikai teigia, kad tokia sistema gali sukelti nereikalingus karus. Teigiama, kad 2008 metais, Rusijos ir Gruzijos konflikto metu, Gruzija patyrė kibernetinę ataką ir dėl jos apkaltino Rusiją, tačiau ši neigė bet kokį įsitraukimą į tokias operacijas.
Gynybos institucijų pareigūnai nenori atskleisti, ar anksčiau buvo atvejų, kai būtų nustatytas kibernetinių atakų prieš JAV rengėjas, tačiau karininkai ir žvalgybos institucijų atstovai teigia, kad tokias atakas pastaruoju metu rengė Rusija ir Kinija. Jungtinių Valstijų saugumo ataskaitoje teigiama, kad 2009 metais Kinijos vyriausybė finansavo „kompiuterinius karių apmokymus“.
„The New York Times“
Gruzijos opozicija apkaltina protestų rengimu
Gruzijos opozicijos lyderiai apkaltinti atakų prieš policiją rengimu, rašoma dienraštyje „The New York Times“. Kaltintojai teigia, kad Badris Bitsadzė, buvusios parlamento narės ir aršios vyriausybės kritikės Ninos Burdžanadzės vyras, protestų metu organizavo išpuolius prieš policiją, taip siekdamas nuversti prezidentą Mikheilį Saakašvilį.
Opozicija, vedama N. Burdžanadzes, kelias dienas rengė protesto akcijas, tvirtindama, kad Gruzijos prezidentas bando perimti visą valdžią į savo rankas ir taip pašalinti opozicines jėgas. Situacija paaštrėjo praeitą ketvirtadienį, kai protestuotojams nesutikus perkelti demonstracijos į kitą vietą policija prieš juos panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas. Kaip teigiama dienraštyje, susirėmimų metu automobilis, kurį, kaip manoma, vairavo opozicijos atstovas, užmušė policijos pareigūną ir protestuotoją.
Nors tarptautinės žmogaus teisių grupės pasmerkė Gruzijos pareigūnų veiksmus, šie ginasi tuo, kad N. Burdžanadzė ir jos vyras yra provokatoriai, o savo žodžiams patvirtinti išplatino vaizdo medžiagą, kurioje minėti asmenys aptarinėja, kaip būtų galima išprovokuoti policiją.
Negana to, išplatintoje vaizdo medžiagoje galima girdėti pokalbius, kuriuose aptarinėjamos valstybinių patalpų padegimo ir prezidento nuvertimo plano detalės. Tuo tarpu opozicijos lyderiai reikalauja objektyvių ir aiškių įrodymų, kad tokie pokalbiai iš viso buvo. „M. Saakašvilis žino, kad manęs negalima nupirkti ar sukompromituoti, todėl jis nusprendė apšmeižti mano šeimą, taip diskredituodamas mano, kaip politikės įvaizdį“, – teigė N. Burdžanadzė.
