Svarbu ne tik pinigai.
Pasirodžius preliminariems gyventojų surašymo duomenims pradėta skaičiuoti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuva neteko 400 tūkst. gyventojų. Pagrindine šio reiškinio priežastimi įvardijama emigracija. Pažiūrėjus į Latviją ar Lenkiją gali pasirodyti, kad emigracija yra visos Rytų Europos liga. Tačiau Estija šia liga kažkodėl neužsikrėtė.
Estija ne ką mažiau nei Lietuva patyrė ekonominės krizės tamsiąją pusę. Estijoje kyla vidinių konfliktų su didelę populiacijos dalį sudarančia rusų mažuma. Nedarbo lygis Estijoje taip pat yra arčiau „atsilikusios“ Rytų Europos vidurkio, nei Šiaurės Europos. Tačiau, Estijos socialinių reikalų ministro Hanno Pevkuro teigimu, emigracija šalyje nėra problema.
Galima būtų daryti prielaidą, kad estai nelinkę emigruoti, nes gyvena kur kas geriau nei lietuviai. Taip, estų vidutinės pajamos didesnės 140 eurų, tačiau tikrai neaišku ar papildomi 480 litų sustabdytų visus lietuvius nuo emigracijos? Juolab kad Vakarų šalių darbo rinkos siūlo kur kas didesnius atlyginimus nei vidutinės esto pajamos.
Nedarbo lygis Lietuvoje ir Estijoje 2004-2009 metais keitėsi identiškai. Taigi estai uždirba truputį daugiau, tačiau panaši dalis populiacijos, kaip ir Lietuvoje, sėdi be darbo, bet vis dėlto nesiryžta arba nenori emigruoti.
Panašiai kaip nedarbo lygis keičiasi ir kiti rodikliai. Kai BVP auga Lietuvoje, auga ir Estijoje. Jei krenta pas mus, krenta ir pas juos. Tokia tendencija kartojasi lyginant ir kitus gyvenimo aspektus – pasitenkinimą gyvenimu, vidutines pajamas, nedarbo lygį, bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui. Visi šie rodikliai auga tuo pat metu ir krenta tuo pat metu abiejose valstybėse. Tokia tendencija tik įrodo, kad tiek estai, tiek lietuviai yra dalis vieno regiono, įtakojamo tų pačių ekonominių ir socialinių jėgų.
Tiesa, pagal vieną rodiklį Estija labiau lenkia Lietuvą. Nors į abi šalis iš užsienio investuojama panašiai, Lietuvoje gyvena beveik tris kartus daugiau gyventojų nei Estijoje. Tad pastaroji šalis yra neabejotina tiesioginių užsienio investicijų lyderė. Suomijos ir Švedijos įmonės noriai kelia savo kapitalą į Estiją. Tačiau nei suomiai, nei švedai nėra stebukladariai – per keletą metų jie negali paversti Estijos skandinavišku rojumi, kur atlyginimais būtų patenkinti dauguma gyventojų.
Tuo metu, kai dauguma ekonominių rodiklių keičiasi identiškai, emigracijos kreivės juda priešingomis kryptimis. Lietuvoje emigrantų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, didesnis kone dvigubai. 2010 metais skirtumas buvo keturgubas. Tiesa, 2010-ųjų duomenis išpučia privalomojo sveikatos draudimo mokestis, kuris privertė dalį anksčiau išvykusių emigrantų deklaruoti savo buvimo vietą.
Kodėl taip skiriasi emigracijos duomenys? Gali būti, kad atsakymas slypi ne tik ekonominiuose rodikliuose, bet ir vertybėse. Kaip rodo sociologiniai tyrimai, estai savo vertybėmis yra kur kas arčiau Vakarų nei lietuviai. Vienas sociologų pateiktų klausimų padeda atsakyti į klausimą apie emigracijos priežastis. Tyrėjai tiek lietuviams, tiek estams pateikė teiginį – „Materialinių vertybių svarbos mažėjimas yra geras dalykas“ – ir paprašė įvertinti šį teiginį teigiamai arba neigiamai. Daugiau nei pusė estų šį teiginį įvertino teigiamai, tuo tarpu taip pat atsakiusių lietuvių buvo mažiau nei trečdalis.
Vadinasi, estams materialiniai dalykai rūpi mažiau nei lietuviams. Žinoma, toks atsakymas nepaaiškina, kodėl likusi estų dalis nėra linkusi emigruoti. Tačiau sprendimas emigruoti nėra lengvas – reikia tiek draugų, tiek artimųjų palaikymo, o kartais ir finansinės pagalbos. Šalyje, kurioje pinigai nėra laikomi tokia svarbia priežastimi emigruoti, surasti palaikymą kur kas sunkiau.
Vertybinių apklausų metu išryškėjo ir daugiau skirtumų tarp lietuvių ir estų – pastarieji labiau linkę padėti savo kaimynams, mieliau buriasi į visuomenines organizacijas ir aktyviau domisi, ką veikia jų interesams atstovaujantys politikai.
Taigi nors finansinių priežasčių negalima nurašyti kaip visiškai nesvarbių, jos yra toli gražu ne vienintelės. kurios lemia sprendimą emigruoti arba pasilikti.
