Vakarų šalys vis dar atsakingos už didžiausią išmetamo anglies dvideginio dalį, tačiau emisijų augimą daugiausia lemia kylančių ekonomikų valstybės.
Nors dėl ekonominės krizės pernai išmetamų šiltnamio dujų kiekis pasaulyje sumažėjo, šiais metais vėl gali būti pasiektas rekordas, skelbia Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Anglies dvideginio į atmosferą 2010 metais išmesta 5 proc. daugiau nei 2008-aisias – atitinkamai 30,6 ir 29,1 gigatonos (Gt).
Be to, TEA skaičiavimais, jau dabar 80 proc. 2020-iesiems numatytų energijos sektoriaus emisijų yra „užrakintos“, kadangi jos rezervuotos jau pastatytoms arba statomoms jėgainėms.
2010-aisiais Jungtinių Tautų susitikime Kankune pasaulio lyderiai sutarė apriboti temperatūros kilimą iki dviejų Celsijaus laipsnių. Šiųmečiame TEA leidinyje „Pasaulio energijos perspektyvos“ teigiama, kad norint neviršyti dviejų laipsnių tikslo, 2020-aisiais su energijos gamyba susijusios emisijos turi neviršyti 32 Gt. Taigi per ateinančius dešimt metų jos turi didėti ne taip sparčiai kaip 2009-2010 metais.
„Mūsų skaičiavimai yra dar vienas žadintuvo skambutis. Pasaulis labai priartėjo prie emisijų ribos, kuri neturi būti peržengta iki 2020-ųjų, jei bus siekiama dviejų laipsnių tikslo“, – TEA išplatingame pranešime cituojama organizacijos vyriausioji ekonomistė Fatih Birol. Ji teigia, kad artimiausiu metu turi būti priimti lemiami sprendimai.
2010 metais, pagal TEA skaičiavimus, 44 proc. išmetamo šiltnamio dujų kiekio teko angliai, 36 proc. – naftai ir 20 proc. – gamtinėms dujoms.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalys į atmosferą išmetė 40 proc. viso anglies dvideginio kiekio, tačiau šios valstybės atsakingos tik už 25 proc. emisijų augimo. Ne EBPO šalys – daugiausia Kinija ir Indija – turėtų prisiimti atsakomybę už gerokai didesnę išmetamų šiltnamio dujų dalį, kadangi jų ekonomikos sparčiai augo. Tačiau EBPO šalyse vienam gyventojui tenka 10 tonų išmetamo anglies dvideginio, tuo metu Kinijoje – 5,8 tonos, o Indijoje – vos 1,5 tonos.
Dėl to, TEA teigimu, yra kaip niekada sunku užtikrinti gyvenimo standartų gerėjimą visose pasaulio šalyse ir tuo metu griežčiau kontroliuoti emisijas.
