Apklausos liudija, kad mirties atveju kas ketvirto žmogaus artimiesiems liktų finansiniai įsipareigojimai – skolos ar paskolos.
Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų nėra numatę, kaip finansiškai apsaugotų savo šeimą ištikus nelaimei. Daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) prisipažino net nepagalvojantys, kokia finansinė našta tektų artimiesiems, jei jie prarastų darbingumą ar žūtų.
Šiuos ir kitus faktus, rodančius finansinės apsaugos ir žinių stoką, atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.
„Apklausa patvirtina mūsų prielaidas, kad dauguma gyventojų stengiasi užsitikrinti pakankamas pajamas dabar ir nesvarsto galimų ateities scenarijų, jei situacija netikėtai pasikeistų. Tačiau mus nustebino problemos mastas“, – teigė Mindaugas Jusius, bendrovės „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas.
Apklausos metu net 7 iš 10 gyventojų pripažino, kad įvykus nelaimei jų artimųjų finansinė situacija taptų sudėtinga. Beveik puse apklaustųjų (44 proc.) teigė, kad jų mirties atveju gerokai sumažėtų bendros šeimos pajamos, o kas ketvirto žmogaus artimiesiems liktų finansiniai įsipareigojimai – įsiskolinimai ar paskolos.
„Kaip parodė tyrimas, apie pusę Lietuvos gyventojų artimųjų finansinę apsaugą sieja tik su esamos situacijos užtikrinimu – pakankamomis pajamomis, nuolatiniu darbu ir nuosavu būstu“, – apklausos duomenis komentavo M. Jusius.
Neramina algos, o ne skolos
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė atkreipė dėmesį, kad šeimos nėra finansiškai apsisaugojusios, nes Lietuvoje žmonės apskritai dar tik mokosi atsakingai planuoti finansus. Finansinė apsauga – vienas iš sąmoningo finansų planavimo etapų. Atsarginio plano užtikrinimas turėtų būti toks pats svarbus, kaip poreikių, norų atskyrimas, išlaidų kontrolė ir pajamų paskirstymas.
Dar kovo mėnesį atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad didžiausia gyventojų dalis yra sunerimusi dėl mažų atlyginimų ir didėjančių kainų, tačiau tik nedaugelis žvelgia į ilgalaikę perspektyvą: kokio dydžio pensiją gaus ateityje (tik vyriausi respondentai), kaip įvykdys visus turimus finansinius įsipareigojimus.
Pinigai juodai dienai
M. Jusiaus teigimu, lietuviai nėra finansiškai apsisaugoję dar ir dėl to, kad trūksta žinių, kas apskritai yra finansinė apsauga, kada šeimos nariai yra finansiškai saugūs ir kaip galima to pasiekti.
Statistika taip pat leidžia daryti išvadas, kad stinga įgūdžių įvertinti finansinės apsaugos poreikį ir priimti sprendimus, kaip apsaugoti šeimą.
Anot M. Jusiaus, finansinė apsauga – tai pinigai, kuriuos šeima gali naudoti, netekus reikšmingos dalies pajamų. Finansiškai apsaugota šeima yra pajėgi adaptuotis prie nenumatytų pokyčių, stipriai nebloginant gyvenimo sąlygų.
Galimi įvairūs sprendimai, kaip pasirūpinti artimaisiais, kad nelaimės atveju jie būtų bent finansiškai saugūs. Neretai pakanka paprastų, bet individualių sprendimų, kad netekus vieno iš šeimos maitintojų ar jo pajamų, artimieji galėtų tęsti įprastą finansinį gyvenimą.
