Kyla iš griuvėsių.
Po nelaimės Japonijos ekonomika atsigauna guviau, nei tikėtasi. Ar platesnio masto reformos irgi gali vykti sparčiai?
Gegužės 13 dieną cunamio nuniokotos Mijagio prefektūros gubernatorius Yoshihiro Murai iš vieno kooperatyvo, kuris ilgą laiką kontroliavo vienus turtingiausių žvejybos plotų Japonijos šiaurės rytų pakrantėje, vadovų gavo piktą peticiją. Jų šūkis: „Neleisime žvejų versti dirbti už atlyginimą.“ Jie reagavo į gubernatoriaus pasiūlymą, kad mainais į pinigus, skirtus sunaikintiems pragyvenimo šaltiniams atstatyti, privačioms įmonėms reikia leisti žvejoti Mijagio vandenyse. Buvusio piloto Y. Murai jų protestai nesustabdė. Jis pastebėjo, kad daugeliui jų jau per 60, taigi sektorius bet kuriuo atveju rizikavo išnykti jiems išmirus. Vėliau „The Economist“ jis sakė, kad Mijagio pakrantės dereguliacija turėtų tapti pavyzdžiu nacionalinei reformai. „Revoliucija visuomet sukelia skausmo“, – kalbėjo jis.
Toks ryžtas tapo įprastesnis po kovo 11 dienos, kai žemės drebėjimas, cunamis ir po to prasidėjusi branduolinė krizė sukrėtė Japonijos piliečių tikėjimą savo šalimi ir tais, kurie jai vadovauja. Dabar kyla klausimas, ar užsidegimas imtis reformų apsiribos nusiaubto Tohoku regiono atstatymu šiaurės rytuose, ar pažengs toliau sprendžiant tokias problemas kaip pertekliniai gamybos pajėgumai, didelė valstybės skola ir defliacija, kurios Japoniją kamavo gerokai prieš nelaimę.
Sparčiai vykstantis tvarkymasis teikia vilčių, kad po pradinio šoko ekonomika atsigaus sėkmingai. Palyginti su vasariu, pramonės gamyba kovą nusmuko 15,5 proc., o tai itin staigus nuosmukis, kuris pranoko ankstesnį 8,6 proc. mėnesinį rekordą, užfiksuotą 2009 metų vasarį, visai netrukus po „Lehman Brothers“ bankroto. Metinis BVP mažėjimo tempas, palyginti su trimis paskutiniais 2010 metų mėnesiais, pirmąjį ketvirtį siekė 3,7 proc. ūkį formaliai grąžindamas į recesiją. Be to, 2010 metų pabaigoje gamybos apimtys sumažėjo 3 proc., o ne 1,3 proc., kaip buvo apskaičiuota anksčiau. Tačiau ekonomistai iš privačiojo sektoriaus prognozuoja, kad antrojoje metų pusėje reikalai pasitaisys, ir tai būtų didelis pagerėjimas, palyginti su įvykiais po „Lehman Brothers“ žlugimo (žr. grafiką).
Palaužtas Tohoku atsigauna greičiau, nei daugelis tikėjosi. Pasak vyriausybės, devyni iš dešimties nuo nelaimės nukentėjusių gamintojų prieškritinio lygio gamybos apimtis tikisi atkurti iki vasaros vidurio. Nuo žemės drebėjimo nukentėjusi lustų gamintoja „Renesas Electronics“, kurios mikrovaldikliai būtini daugeliui automobilių, didvyriškai pasistengė, taigi stiprų smūgį patyrusi „Toyota“ įprastus gamybos tempus tikisi atkurti iki rudens.
Tokijuje irgi atkuriamas elektros tiekimas, kuris žemės drebėjimui ir cunamiui iš rikiuotės išvedus Fukušima Dajiči atominę elektrinę ir kitus generatorius buvo chaotiškas. Tai taip pat prisidės prie atsigavimo. Nuo kovo 29 dienos elektros tiekimas nebenutrūksta. „Tokyo Electric Power“ (TEPCO), kuriai priklauso Fukušimos elektrinė, tikisi, kad šią vasarą maksimalus galingumas pasieks 55–56 gigavatus, kurių pakaks nedideliam pertekliui, jeigu nebus per karšta.
Už Tokijo ribų tebėra abejonių, ar vasarą kartais nenutrūks energijos tiekimas, nes dirba tik 19 iš 54 šalies branduolinių reaktorių. Prieš paleidžiant daugelį uždarytų planinei priežiūrai, reikia gauti vietinių gubernatorių leidimą, tačiau kol prisiminimai apie Fukušimos avariją dar neišblėso, neaišku, ar leidimas bus duotas. Bet įmonės ir šeimos nusiteikusios riboti vartojimą piko metu, ir vyriausybė viliasi, kad tai padės išvengti nutrūkstančio tiekimo.
Kitas vilties spindulys – lyg ir atkuntantys vartotojai. Nors balandžio mėnesį pasitikėjimas nusmuko į rekordines žemumas, per „Auksinės savaitės“ laisvadienius gegužės pradžioje sulauktas netikėtas turizmo protrūkis. „Pirmą kartą buvau laimingas pakliuvęs į spūstį“, – šmaikštavo „J. P. Morgan“ Tokijo biuro vyriausiasis ekonomistas Masaaki Kanno.
Tačiau nors privatusis sektorius visas jėgas skiria atstatymui, viešajame sektoriuje herojiškumo mažiau. Vyriausybė patvirtino papildomą 4 trln. jenų (50 mlrd. JAV dolerių) biudžetą griuvėsiams tvarkyti ir kitiems skubiems darbams atlikti. Tačiau vyksta politinė kova dėl pasiūlymo dar 10 trln. jenų skirti Tohoku regiono, kuris buvo atsiliekantis ir prieš nelaimę, atstatymui bei gaivinimui. Šios viešosios išlaidos bus itin svarbios norint užtikrinti stiprų nacionalinės ekonomikos atsigavimą.
Net jeigu Naoto Kano vyriausybei, kurios reitingai apklausose žemi, o darbą apsunkina parlamento susiskaldymas, pavyks įtikinti papildomą biudžetą patvirtinti, abejojama, ar N. Kanas kaip lyderis pakankamai stiprus ūkį ištraukti iš du dešimtmečius trunkančio mažo augimo ir augančios skolos. Gegužės 17 dieną ministras pirmininkas atidėjo sprendimą, ar prisijungti prie derybų dėl laisvosios prekybos zonos – Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (angl. Trans-Pacific Partnership). Norėta sumažinti gamybos sektoriaus darbo vietų perkėlimą į Aziją, kuris didina kiaurymę Japonijos pramonės bazėje ir mažina mokestines įplaukas.
Taip pat nerimaujama, ar N. Kanas gali pradėti fiskalinės sistemos reformą, kuri sumažintų įtampą viešųjų finansų srityje. Apklausos rodo, kad iškart po krizės buvęs didžiulis apetitas didinti vartojimo mokestį, kuris padėtų pasidalyti atstatymo naštą, nūnai mažėja.
Nepaisant tokių dvejonių dėl reformų politikos, Y. Murai ne vienintelis ragina ryžtingai pamiršti praeitį. Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija rengia pataisytus augimo planus, kurie, pasak vieno pareigūno, smulkiems energijos gamintojams leistų elektros tinklams tiekti daugiau energijos, prisidėtų prie atsinaujinančios energijos plėtros ir įvestų taupyti skatinančius išmaniuosius skaitiklius. Pareigūnai mano, kad žaliųjų technologijų akcentavimas Japonijos ūkiui gali duoti naują impulsą. Yra manančių, kad TEPCO reikia skelbti bankrotą, o Tokijo energetikos rinką atverti didesnei konkurencijai. Vyriausybės planai taip toli nesiekia, tačiau gegužės 18 dieną N. Kanas užsiminė, kad monopolistinė elektros energijos tiekėjų įtaka gali būti patikrinta, o po patikrinimo galbūt bus atskirta energijos gamyba ir skirstymas.
Pasak vieno pareigūno iš Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos, nuotaikos keičiasi: „Prieš kovo 11-ąją Japonijos tikslas nebuvo itin aiškus. Dabar jis daug aiškesnis.“ Šiuo metu daugiausia dirbama siekiant atsigauti po nelaimės. Bet yra priežasčių tikėtis, kad panaudojant energetiką bus ieškoma naujo būdo žengti pirmyn ūkiui, kuris iš esmės auga dėl užsienio prekybos, vietinėje rinkoje sukuria nepakankamą paklausą ir nesugebėjo atrasti, kaip produktyviai panaudoti krūvas atliekamų pinigų, nugulusių privačiose sąskaitose.
