Rytų Europos šalys verkšlena dėl saugumo, bet nedaugelis nori už jį mokėti.
Kadaise visomis lobistinėmis priemonėmis jos siekė prisijungti prie NATO, o po Rusijos karo su Gruzija maldavo sudaryti nuoseklius jų gynybos planus. Tačiau nūnai aljanso narės iš Rytų niekaip neišgali gynybai skirti bent 2 proc. BVP – toks oficialus NATO tikslas, kurį šalys įsipareigojo vykdyti. Lenkijai sekasi geriausiai: Barackas Obama, gegužės pabaigoje lankydamasis Varšuvoje, praneš apie naikintuvų F-16 eskadrono dislokavimą šioje šalyje. O kitos skiria 1 proc. ir net mažiau arba be jokio apgailestavimo keliauja ta kryptimi (žr. grafiką).
Slovakijos ministrė pirmininkė Iveta Radicova tiesiai šviesiai sako, kad gynyba „nėra prioritetas“. Ji nori pagerinti šalies konkurencingumą ir sumažinti nedarbą. Anot jos, du trečdaliai gyventojų per mėnesį pragyventi gali skirti mažiau kaip 500 eurų. Jeigu gynybos finansavimas sumažės dar labiau, Slovakijos kariams teks palikti vieną iš misijų užsienyje – pasitraukti iš Afganistano, Kipro, Kosovo arba Bosnijos.
Atlanto aljanso palaikymas slūgsta abiejose vandenyno pusėse. Kadaise JAV vadovaujami karai buvo mielai remiami, o dabar nebe, kaip rodo Rytų Europos nenoras prisidėti prie operacijų Libijoje. Gynybos išlaidos laikomos pinigų švaistymu brangiai užsienio gamybos amunicijai. Vašingtone daug suirzusių. Ten gynybos planuotojams irgi teks nelengvas darbas rinktis. Kurių galų leisti pinigus ginant nedėkingus, namie sėdinčius šykštuolius?
Tačiau Rytų Europos šalys ne tik silpniausios, bet ir labiausiai pažeidžiamos NATO narės. Jos turėtų būti suinteresuotos, kad aljanse viskas vyktų tvarkingai. Netgi panikuotojai sutinka, kad Rusija artimiausiu metu grėsmės nekelia. Jos karinės reformos, geriausiu atveju, vyksta lėtai. Tačiau gynybai šiais metais ji skirs apie 63 mlrd. JAV dolerių, o tai triskart daugiau už visų naujųjų NATO narių kartu skiriamą sumą. Be to, pastarosios skiria vis mažiau, o Rusija išlaidas didina – iki 3,2 proc. 2013 metais.
Per pratybas 2009 metais rusai mokėsi įsiveržti į Baltijos šalis ir jas užimti. Kariniams patarėjams Pentagone tai sukėlė nerimą, ir kitais metais jie planuoja dideles atsakomąsias pratybas. Mažiausia iš trejetuko Estija – vienintelė priartėjusi prie 2 proc. tikslo: „pavyzdinė aljanso narė“, komentuoja vienas JAV pareigūnas. Mažai skiriančių Latvijos ir Lietuvos atžvilgiu – ledinė tyla.
Silpniausia vieta – oro erdvės patruliavimas. Jeigu biudžetai tebemažės, nedaugelis naujųjų narių sugebės tinkamai ginti savo oro erdvę (Slovakijai teks atsisakyti planų pakeisti senstančius MiG-29). Baltijos trejetukas karo lėktuvų neturi ir pasikliauja NATO pajėgomis, kurios atvyksta pamainomis. 2014 metais tai baigsis. Kodėl ne vietiniai turėtų vargintis gindami šalis, kurios į savo gynybą rimtai nežiūri?
