Kompiuteriai skverbiasi ten, kur priimami svarbiausi sprendimai.
Iki šiol manyta, kad sėkmingas verslininkas turi išsiskirti gera intuicija. Naujųjų technologijų amžiuje šią savybę gali pakeisti kompiuterių atliekama informacijos analizė. Tiesa, šiuo metu vis dar per daug pasikliaujama žmogaus gebėjimais, o nemaža dalis informacijos lieka nepanaudota.
Versle naudojami serveriai per metus apdoroja 9,57 zetabaito duomenų. Jeigu šį skaičių paverstume į lengviau suvokiamą informacijos matą – baitą – tektų nubraukti kablelį ir dar pridėti aštuoniolika nulių. O fizinis tokio informacijos kiekio atitikmuo būtų toks: jeigu su šia informacija į vieną įsivaizduojamą lentyną sustatytume standartinio dydžio knygas, tai ši lentyna nuo Žemės tęstųsi iki tolimiausios Saulės sistemos planetos Neptūno. Be to, į vieną tokią lentyną tilptų tik keli procentai minėto informacijos kiekio, norint sutalpinti visą reikėtų 40 knygų lentynų.
Tiesa, šiuos skaičiavimus atlikę Kalifornijos universiteto mokslininkai pažymėjo, kad nemaža dalis pasaulyje serverių apdorojamos informacijos yra trumpalaikė ir egzistuoja vos kelias akimirkas. Nepaisant to, kaip matyti iš palyginimo su knygomis, apdoroti tokį kiekį informacijos be šiuolaikinių technologijų būtų neįmanoma. Negana to – serverių apdorojamas informacijos kiekis kas dvejus metus padvigubėja, pačių serverių pajėgumai padvigubėja kas pusantrų metų. Vadinasi, kompiuteriai tampa vis efektyvesni apdorojant informaciją. O faktas, kad milijardai gigabaitų informacijos egzistuoja tik akimirką, rodo, jog kompiuteriai ir programinė įranga pasitelkiama ne vien tik paprasčiausiam informacijos saugojimui ar perdavimui, bet ir jos analizei bei naujiems rezultatams gauti.
Vis dėlto SAP verslo analizės sistemų eksperto Timo Elliotto teigimu, šiandien verslininkai neišnaudoja informacijos analizės galimybių, kurias suteikia technologijos ir programinės įrangos sprendimai. „Informacija yra paskutinis didelis verslo išteklius, kuris nėra optimizuotas. Jeigu pažvelgtume į gamybą ar tiekimo grandinę, čia pasiekta itin gerų rezultatų ir efektyvumas yra aukštas. Bet tai, kaip versle elgiamasi su informacija, kaip ji yra analizuojama, kaip pagal ją priimami sprendimai ir kuriami planai, nesikeičia 20 pastarųjų metų“, – pastebėjo T. Elliottas.
Anot jo, šiandien didžioji dalis programinės įrangos skirta kasdienėms verslo operacijoms valdyti, o naudoti programas, kurios padėtų priimti strateginius sprendimus, pertvarkyti bendrovės veiklą ar įvykdyti susijungimą, neįprasta. Dažnai galvojama, kad tai gali daryti tik vadovai, bet, pasak T. Elliotto, prie strateginių sprendimų gali prisidėti ir technologija.
Intuicija ir faktai
Pirmąjį kompiuterį verslo procesams analizuoti dar prieš 60 metų pasitelkė Jungtinėje Karalystėje veikęs restoranų tinklas „J. Lyons&Co“. Kompiuterį restoranų tinklas naudojo sumuštinių ir kitų greitai gendančių gaminių paklausai prognozuoti. Įpusėjus dienai, šiam tinklui priklausantys restoranai skambindavo į centrinę būstinę ir pranešdavo apie parduotus produktų kiekius. Šie duomenys buvo suvedami į kompiuterį, palyginami su praėjusios savaitės pardavimu, ir taip nustatoma, kokia gaminių paklausa bus rytoj.
Nuo tų laikų informacijos rinkimui ir jos apdorojimui verslas kompiuterius naudojo vis dažniau, tačiau mažai kas įsivaizduoja, kaip kompiuteris galėtų padėti priimti sprendimus vadovaujantiems žmonėms. Sprendimų priėmimas siejamas su žmogiškaisiais gebėjimais, o dažnai su tuo, kas yra įvardijama kaip šeštasis pojūtis arba intuicija.
Egzistuoja ne viena legenda apie tai, kaip žymūs pasaulyje verslininkai priima sprendimus ir kaip jie išsiskiria neįprasta intuicija. Pavyzdžiui, „Virgin“ verslo imperijos savininkui milijardieriui Richardui Bransonui užtenka mesti vieną žvilgsnį į skaičiais išmargintą lapą, kad jis pasakytų, ar nauja verslo idėja pasiteisins. Tačiau, T. Elliotto teigimu, daugeliu atvejų tai yra ne pranašumas, o trūkumas. „Pagrindinė problema ta, kad šiandien didelė dalis verslininkų yra vis dar priversti naudotis intuicija, o kalbant paprasčiau, tiesiog spėlioti“, – sakė jis. Pašnekovas pateikė keletą paprastų pavyzdžių apie tai, kaip intuicija gali mus nuvilti, o netinkamai interpretuojami faktai – privesti prie absurdiškų išvadų.
Jeigu dabar mums reikėtų pasakyti, ar mūsų vairavimo įgūdžiai yra geresni negu vidutinio vairuotojo, mūsų atsakymas greičiau būtų „taip“. Iš tikrųjų teigiamai į šį klausimą atsakytų apie 90 proc. respondentų, nors tokie atsakymai gerokai prasilenktų su realybe. Kitas T. Elliotto pateiktas pavyzdys yra susijęs su klaidinga faktų interpretacija. „Ar žinojote, kad vaikai su didesnėmis pėdomis turi geresnius rašymo įgūdžius? Kodėl? Nes jie paprasčiausiai yra vyresni. Bet jeigu kokiame susirinkime pristatytume tokius duomenis, kai kas gali pasiūlyti dirbtinai didinti pėdas, kad pagerintų rašymo įgūdžius. Tokie blogos analizės pavyzdžiai yra organizacijų kasdienybė“, – kalbėjo pašnekovas.
T. Elliotto teigimu, iš to galima padaryti dvi išvadas: pirmiausia, žmonių sprendimai turi būti dažniau paremti duomenimis ir faktais; antra, keitimasis informacija organizacijų viduje turėtų būti geresnis. Šiandien vos 17 proc. bendrovių panaudoja daugiau negu 75 proc. informacijos, kurią surenka. Didelė dalis bendrovių neišnaudoja nė pusės tos informacijos, kurią surenka. Tokius duomenis pateikia „Economist Intelligence Unit“ tyrimas.
Informacija yra vertybė
Versle svarbiausi trys informacijos aspektai – tikslumas, savalaikiškumas ir detalumas. Pagal minėtą tyrimą iš šių trijų aspektų didžiausią svarbą verslas teikia informacijos tikslumui, o mažiausią – detalumui, informacijos savalaikiškumui tenka vidurys (žr. grafiką). Aišku, reikėtų patikslinti, kad visi trys aspektai vertinami kaip itin svarbūs arba gana svarbūs, todėl verslų, kur tiksli, naujausia ir išsami informacija nebūtų vertinama, tėra vienetai.
Tačiau įdomu tai, kad šiandien versle informacijos detalumą nusveria jos tikslumo ir savalaikiškumo poreikis. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad geriems sprendimams priimti reikalinga kuo detalesnė informacija. Toks požiūris neteisingas. Šiandieninėje verslo aplinkoje informacijos tikslumas ir greitis gali tapti sėkmingos įmonės veiklos garantu.
Informacija turi įgalinti veikti realiuoju laiku. T. Elliottas papasakojo apie „Disneyland“ pramogų parką Prancūzijoje, kuris pritaikė duomenų rinkimo, analizės ir prognozavimo įrankius. Prieš pradėdamas naudoti šiuos sprendimus „Disneyland“ daugiausia rėmėsi istoriniais duomenimis, jo veiklos rodikliai buvo prasčiausi iš Paryžiuje veikusių pramogų parkų. Šiame parke buvo įdiegti lankytojus fiksuojantys davikliai – automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pagrindinių vartų, atrakcionų ir prie kiekvienos parke veikusios parduotuvės. Šie įrankiai pirmiausia leido itin tiksliai stebėti lankytojų srautą ir net matyti, kaip jie juda po parko teritoriją.
Darbo jėga šiame parke sudarė didžiausią kintamą veiklos sąnaudų dalį, o tiksliai matydamas lankytojų srautą parkas galėjo geriau planuoti, kiek ir kur jam darbuotojų reikia kiekvieną dieną. Be to, parkas darbuotojus galėjo perkelti iš vienos vietos į kitą, jeigu matydavo, kad kur nors stinga pajėgumų. Pavyzdžiui, jei vienoje iš parko parduotuvių susiformuodavo eilė, parduotuvės vadybininkas gaudavo automatinį pranešimą iš sistemos ir į parduotuvę nusiųsdavo daugiau pardavėjų. O pagrindinėje parko alėjoje išdėstyti „Disney“ animacinių filmų veikėjai padėdavo nukreipti klientų srautą. Iš šių sprendimų naudos turėjo abi pusės: ir parkas, ir jo lankytojai. Pirmasis padidino savo pelningumo rodiklius ir tapo antru pelningiausiu parku Paryžiuje, tuo pačiu metu išaugo ir lankytojų pasitenkinimas, kuriems reikėjo stovėti mažesnėse eilėse prie atrakcionų ar parduotuvėse.
Tokią informaciją apie klientų įpročius verslas, pasak T. Elliotto, gali rinkti ir analizuoti ne vien realybėje, bet ir virtualioje erdvėje. Apsipirkimų svetainės, socialiniai tinklai – tai vietos, kuriose žmonės palieka daug įvairios informacijos apie savo įpročius, tačiau ši informacija kol kas yra menkai įsisavinta. Ateityje būtent į tai įmonės nukreips savo informacijos analizės pajėgumus.
Žmonių kompiuteriai nepakeis
T. Elliottas linkęs manyti, kad per artimiausius penketą metų verslo srityje dirbantys žmonės kur kas labiau remsis technologijomis ir programine įranga darydami sprendimus. Ar kompiuteriai galės visiškai pakeisti žmones priimant sprendimus? Pašnekovo teigimu, tikrai ne. „Kai kompiuteriai patobulėja ir pakeičia iki tol žmogaus atlikinėtas funkcijas, žmonės palipėja vienu laipteliu aukščiau ir užsiima svarbesniais sprendimais“, – užbaigė T. Elliottas.
