Investicinio portfelio diversifikacija tarp turto klasių yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių investavimo rezultatus. Tai suteikia galimybę išskaidyti riziką, gauti stabilesnę investicinio portfelio grąžą. Dalis turto klasių, akcijos, obligacijos, žaliavos jau pastebimai pabrango per pastaruosius dvejus metus. Kokios dar yra galimybės?
Žinoma, visuomet kiekvienoje iš paminėtų turto klasių galime rasti neįvertinto turto. Visuomet bus įmonių, kurių vertė didesnė nei kaina rinkoje. Bet bendrai kalbant apie akcijas kaip turto klasę – rasti didžiulį skirtumą tarp akcijų kainos ir vertės vis sunkiau. Vis sunkiau atrasti labai neįvertintų bendrovių. Tad pažvelkime į nekilnojamąjį turtą kaip investavimo galimybę.
Nekilnojamojo turto rinka po truputėlį mūsų regione atsigauna, daugėja sandorių, kainos stabilizavosi ir jau po truputį kyla. „Ober-Haus“ skaičiuojamo Lietuvos butų kainų indekso metinė reikšmė po beveik 3 metų pertraukos yra teigiama ir siekia 0,2 proc. Akcijoms stipriai kritus 2008 metais, žemės ūkio paskirties sklypų kainos Lietuvoje atlaikė šį kritimą ir netgi sugebėjo kilti beveik 30 proc.
Ekonomikai atsistačius po kritimo 2010-aisiais, mūsų šalies BVP augimas buvo 3,4 proc., tuo tarpu žemės ūkio produkcijos kainos augo dvigubai greičiau – 8,4 proc. Štai kviečių kainos per 12 pastarųjų mėnesių beveik padvigubėjo, rapso kainos ūgtelėjo 86 proc., rugių – 75 proc. Visa tai lėmė Europos Sąjungos (ES) išmokos ūkininkams Lietuvoje bei žemės ūkio produkcijos kainų didėjimas visame pasaulyje.
Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės kaina yra viena žemiausių ES. Hektaro kainos rinkoje svyruoja nuo 3 000 iki 9 000 litų, kartais netgi dar daugiau. Viskas priklauso nuo derlingumo ir žemės ploto dydžio. Kaimyninėse šalyse kainos yra didesnės. Remiantis oficialiais „Eurostat“ duomenimis, Latvijoje hektaras kainuoja vidutiniškai 4,4 proc., o Lenkijoje – 4,5 karto daugiau.
ES išmokos vienam hektarui mūsų šalyje taip pat yra vienos žemiausių tarp ES šalių, nors jos ir padvigubėjo per pastaruosius penkerius metus. Šios išmokos yra vienas didžiausių veiksnių, lemiančių žemės ūkio paskirties žemės kainas bei nuomos dydžius. Jos šiuo metu sudaro 99 eurus už hektarą, tuo tarpu 2004 metais siekė vos 33 eurus už hektarą. Nors anksčiau planuota, kad ES subsidijos visoms ES narėms turėtų baigtis 2013 metais, tikima, kad programa bus pratęsta, ir Lietuvoje subsidijų dydis išaugs.
Kartu žemės nuomos pajamingumas mūsų šalyje yra vienas aukščiausių Europoje (apie 4 proc., 4,6 proc. padidėjimas 2010 metais), Švedijoje jis siekia 3 proc., Čekijoje, Danijoje – apie 2 proc. Kadangi žemės nuomos kaina tiesiogiai priklauso nuo gaunamos subsidijos dydžio, didesnis nei aplinkinėse šalyse nuomos pajamingumas reiškia sąlyginai mažesnę žemės kainą.
Tad vienos turto klasės pabrango, kitose dar yra galimybių. Bet kokiu atveju pirmiausia būtina įsivertinti savo toleranciją rizikai ir įsigilinti į naujas galimybes. Tik tokiu atveju investicinis sprendimas bus tinkamas ir tikslingas.
