Naujasis dviračių trekas liaupsinamas jau dabar.
Londonas laukia. Iki didžiausio pasaulyje sporto renginio liko vos daugiau nei metai. Britai įsitikinę, kad tai bus žaliausios ir aplinkai draugiškiausios pastarojo meto olimpinės žaidynės. IQ vertina, kaip organizatoriams sekasi laikytis numatyto pasirengimo plano, nustatyto biudžeto ir kuo šios žaidynės bus unikalios.
Prieš šešerius metus paskelbta, kad jubiliejinės, 30-osios, vasaros olimpinės žaidynės vyks Londone. Nugalėjęs Paryžių šis miestas tapo pirmuoju pasaulyje, kuriame žaidynės bus surengtos trečią kartą (1908 ir 1948 metais). Dėl 26 sporto šakų 302 medalių komplektų kovos beveik 10 tūkst. atletų iš daugiau nei 200 valstybių. Į varžybas bus parduota apie 7 mln. bilietų, o per televiziją jas turėtų stebėti milijardai žiūrovų.
Olimpinės žaidynės – tai didžiausias pasaulio sporto renginys, padedantis jį priimančiai šaliai ir miestui pritraukti daug dėmesio. Nors sunku tiksliai apskaičiuoti ekonominę olimpinių žaidynių naudą, ji akivaizdi. Tai puikiai matyti analizuojant keletą pastarųjų žaidynių, vykusių Barselonoje, Atlantoje, Sidnėjuje, Atėnuose, Pekine: išaugusios vidaus ir užsienio investicijos, padidėjęs turistų srautas, įgavęs pagreitį vietos verslas, daug ilgalaikių investicijų į infrastruktūrą, išplėsta sporto bazė, išpopuliarintas sportas ir dėl to sveikesne tapti turinti šansų visuomenė, kilniam tikslui sutelkta valstybė. Ir Barselona, ir Atlanta, ir Sidnėjus, ir Pekinas iki šiol sėkmingai naudojasi visa šia nauda. Kažko panašaus tikisi ir Londonas, ketinantis tiesiogiai į olimpines žaidynes investuoti apie 8–9 mlrd. eurų.
Harmonija su aplinka
Palyginti Londono olimpinių žaidynių biudžetą su prieš tai buvusiomis, britų planavimas ir lėšų paskirstymas niekuo ypač neišsiskiria. Mūsų vertinimu, jis yra optimalus, nes investuojama remiantis ilgalaikiais tikslais, nuolat svarstoma, kaip investicijos bus naudojamos pasibaigus žaidynėms. Juk jos truks kelias savaites, o stadionai, kiti sporto centrai, parkai liks ilgam.
Jubiliejinių, 30-ųjų, vasaros olimpinių žaidynių rengėjai akcentuoja pastaruoju metu itin aktualų aplinkosaugos ir ekologijos klausimą. Žalia spalva ir harmonija su aplinka bus svarbiausi olimpiados akcentai.
Žaidynių Vykdymo taryba paskelbė 12 tikslų, kuriais sieks kaip galima labiau apsaugoti aplinką, padėti vietos ekonomikai: mažesnis anglies dvideginio išmetimas, optimalus vandens panaudojimas (stengiantis jį išvalyti ir naudoti iš naujo), naudingų medžiagų taupymas, siekis jas perdirbti, aplinkai „draugiškų“ medžiagų naudojimas, vietos gamtos saugojimas, tyla, švara, vietos bendruomenių ir verslo rėmimas, pirmenybė pėstiesiems, dviračiams, renginio patogumas dalyviams, žiūrovams, sveiko gyvenimo būdo skatinimas, gyventojų įtraukimas į pasirengimą didžiajai sporto šventei.
Daliai naujų statinių panaudota iki 30 proc. perdirbtų medžiagų, iš olimpinio miestelio ir parko statybvietės išvežta beveik 2 tūkst. tonų šiukšlių, išvalytas dirvožemis.
Ilgalaikė investicija
98 proc. visų Londono olimpinių žaidynių organizatorių užsakymų atlikti darbus ar tiekti prekes atiteko Didžiojoje Britanijoje veikiančioms bendrovėms, iš kurių du trečdaliai – mažo arba vidutinio dydžio. Šių užsakymų suma pasiekė 6 mlrd. svarų.
Kaip teigia patys anglai, tai galimybė, pasitaikanti kartą gyvenime, todėl ją reikia išnaudoti kaip galima geriau. Vyriausybė ketina investuoti apie 1 mlrd. svarų Londono ir visos Didžiosios Britanijos reklamai, susijusiai su 2012 metų olimpinėmis žaidynėmis. Tikimasi, kad tai leis padidinti kasmetinį turistų srautą milijonu, o tai atneš apie 2 mlrd. svarų papildomų pajamų ir padės sukurti apie 50 tūkst. naujų darbo vietų. Jau dabar, žaidynių rengimo stadijoje, į darbus buvo įtraukta apie 8 tūkst. bedarbių ar socialiai remtinų asmenų. Taip pat tikima, jog žaidynės sustiprins Didžiosios Britanijos vaidmenį pasaulio ekonomikoje bei politikoje.
Geriausios, moderniausios
Ne kas kitas, o pati britų Vyriausybė prižiūri, kad pasiruošimas žaidynėms vyktų skaidriai, pagal finansinį planą, o darbai atliekami laiku. Darbams diriguoja Organizacinis komitetas, Vykdymo tarnyba, Londono savivaldybė bei daugelis kitų organizacijų.
Norima pasirengimo žaidynėms procesą padaryti itin skaidrų, todėl Vykdymo tarnyba nuolat skelbia veiklos ataskaitas, kuriose pateikiami ir menkiausi darbai. Remiantis pastarosiomis jų ataskaitomis, olimpiadai ruošiamasi tiksliai pagal planą. Nesutrukdė nė ekonomikos krizė, į kurią atsižvelgusi Vyriausybė sumažino renginio biudžetą 27 mln. svarų teigdama, jog ir olimpinių žaidynių organizatoriai turi susiveržti diržus kartu su visa tauta.
Žinoma, tai simbolinis žingsnis, nes šie pinigai nesudaro svarios biudžeto dalies. Nuo paraiškos pateikimo momento 2004 metais iki dabar žaidynių biudžetas išaugo daugiau nei dvigubai, nuo 4 iki 9,3 mlrd. svarų. Organizatoriai, siekdami neišleisti daugiau nei numatyta, sugebėjo smarkiai sutaupyti. Remiantis naujausiais skaičiavimais, olimpinės žaidynės turėtų kainuoti apie 7,3 mlrd. svarų, neįskaitant 0,4 mlrd. rezervinio fondo nenumatytiems atvejams.
79 proc. visų suplanuotų statinių žaidynėms jau parengti. Kiekvieną mėnesį pranešama apie naujos arenos atidarymą, kiekviena jų – unikali, geriausia pasaulyje, draugiškiausia aplinkai. Kad taip būtų, statybose kasdien pluša 12 tūkstančių žmonių.
Nauji sporto statiniai taps puikiu olimpinių žaidynių palikimu. Jau nutarta, kad pagrindinį 80 tūkst. vietų futbolo stadioną vėliau valdys ir jame žais Londono „West Ham“ komanda. Stadiono statybų kaina – 486 mln. svarų. Vandens centras kainavo 269 mln. svarų, jame tilps daugiau nei 17 tūkst. žiūrovų. Dviračių, rankinio bei krepšinio centrai atsiėjo atitinkamai 93 mln., 43 mln. ir 42 mln. svarų. Verta išskirti dviračių sportui skirtą centrą – jau dabar pripažįstama, jog jo treko takas – vienas moderniausių ir greičiausių pasaulyje.
Saugumui šykštima
Organizatoriai ketina itin daug dėmesio skirti saugumui. Suplanuota investuoti 475 mln. svarų į įvairias technologijas, papildomų policijos pareigūnų perkėlimą į Londoną ir jo prieigas.
Nors tai atrodo dideli pinigai, jie nė iš tolo neprilygsta saugumui išleistoms sumoms Kinijoje 2008-aisiais ar Graikijoje 2004-aisiais. Ten vykusių žaidynių organizatoriai saugumui užtikrinti investavo dvigubai daugiau (apie 900 mln. svarų). Suprantama, tuo metu teroristų grėsmė atrodė didesnė, be to, Kinija norėjo ypač sublizgėti prieš visą pasaulį ir negalėjo sau leisti nė menkiausios klaidos. O Didžiosios Britanijos vyriausybė atvirkščiai, netgi sumažino saugumui skiriamų lėšų dalį nuo pradžioje numatytos beveik ketvirtadaliu.
Teigiama energija
„Dar nė vienoms žaidynėms besirengiantys organizatoriai neišvalė 2 milijonų tonų užteršto dirvožemio, nepastatė taip su aplinka derančio 80 tūkst. vietų pagrindinio stadiono“, – įsitikinęs Organizacinio komiteto vadovas Sebastianas Coe’as. Jo nuomone, šaliai būtina pasinaudoti visais Žaidynių teikiamais privalumais. Šešias vasaros savaites viso pasaulio dėmesys bus prikaustytas prie įvykių Londone, tačiau septyneri pasirengimo joms metai ir daugelis metų po jų taip pat duos teigiamos energijos ir vietos žmonėms, ir visam pasauliui.
Žaidynės turi pasitarnauti visiems britams ir po oficialios jų pabaigos. Numatyti keturi tikslai, kurių norima siekti: sporto ir sveiko gyvenimo būdo populiarinimas, bendruomeniškumo ir susitelkimo puoselėjimas, rytinės Londono dalies plėtojimas dėl Olimpinio komplekso ir gauto pasaulio dėmesio bei tolesnis ekonominis augimas, kurį paskatinti turėtų turistai, investicijos į infrastruktūrą.
