Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, yra per vidurį – nėra pagrindo girtis mažais mokesčiais, tačiau našta nėra ir pati didžiausia. Tačiau jeigu investuotojas rinktųsi tarp Lietuvos ir kaimyninės Lenkijos, o lemiamą įtaką sprendimui darytų darbo jėgos apmokestinimas, lenkai susirinktų visus investuotojų pinigus.
Sveikatos bei socialinio draudimo ir pajamų mokesčiai Lietuvoje sudaro 40,9 proc. darbdavio išlaidų darbo jėgai. Kitaip tariant, tam, kad darbuotojas į kišenę įsidėtų 6 litus, valstybei reikia atiduoti šiek tiek daugiau nei 4. Toks santykis galioja tuomet, kai mokamas vidutinis atlyginimas (2 121 Lt „ant popieriaus“). Kai atlyginimas – didesnis, tuomet ir mokesčiams atitenka didesnė dalis, nes augant pajamoms mažėja neapmokestinamųjų pajamų dydis.
Panaši sistema galioja ir kai kuriose kitose šalyse. Dėl progresinių pajamų mokesčių tarifų vidutinis atlyginimas apmokestinamas palyginti nedideliais tarifais, o augant pajamoms didėja ir mokesčių našta.
