Kai niekas negali tiksliai įvertinti šešėlinės ekonomikos dydžio, galima tik spėlioti apie jos apimtis remiantis įvairiais skaičiais ir tyrimais. Lygiai taip pat galima tik apytiksliai spėlioti apie iš šešėlinio verslo ištrauktas sumas: išaugusias biudžeto pajamas galima vadinti ir karo su šešėliu grobiu, ir tiesiog atsigavusios ekonomikos padariniais.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį iš šešėlio pavyko atkovoti nuo 170 iki 180 mln. litų. Tokios sumos esą negalima paaiškinti makroekonominiu scenarijumi.
Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat traukia argumentus, turinčius paliudyti geresnį mokesčių administravimą. Pavyzdžiui, pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (perskaičiuotos pagal 21 proc. tarifą) 2007–2008 metais sudarė 9,3–9,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2009–2010 metais jos sumažėjo iki 7,7–7,8 proc., o šiemet PVM ir BVP santykis pakilo iki 8,5 proc.
PVM ir mažmeninės prekybos santykis, per 2008 ir 2009 metus sumažėjęs daugiau nei 6 proc. punktais, pernai padidėjo 3 proc. punktais, ir dar tiek pat – per pirmąjį šių metų ketvirtį. Padidėjo ir legali cigarečių rinka: šiemet per pirmąjį ketvirtį parduota 8,6 proc. daugiau cigarečių nei prieš metus.
Tačiau būtų per drąsu daryti išvadas pagal vieno ketvirčio rezultatus, nes vienas nesėkmingas mėnuo gali sugadinti statistiką. Pavyzdžiui, per tris mėnesius PVM surinkta 19,8 proc. daugiau nei prieš metus, o balandį – jau tik 12,4 proc. daugiau.
Kiekvieną mėnesį smarkiai svyruoja ir cigarečių prekybos rezultatai. Šiemet balandį legaliai parduotų cigarečių kiekis buvo jau tik 1,18 proc. didesnis nei tą patį 2010 metų mėnesį. Be to, šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai lyginami su gana prastais 2010 metų pradžios skaičiais, dėl to ir augimas gana solidus. Šių metų pirmojo ketvirčio skaičiai – prasteni už pernykščius antrojo, trečiojo ar paskutinio ketvirčio skaičius.
Lygiai taip pat galima manipuliuoti statistika apie sulaikytas kontrabandines cigaretes bei kitas prekes. Šiais metais iki gegužės 20 dienos Valstybinė sienos apsaugos tarnyba sulaikė apie 650 tūkst. pakelių kontrabandinių rūkalų – 24 procentais daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Taigi atrodytų, kad kova su kontrabandininkais tapo gerokai aktyvesnė.
Tuo tarpu muitininkai šiemet sausio–balandžio mėnesiais sulaikė akcizinių prekių už 36,6 mln. litų. Tai ne ką daugiau nei pernai (36,1 mln. litų). Pastebimiau išaugo tik sulaikymų skaičius. Pernai jų būta 1 291, šiemet – 1 417, arba dešimtadaliu daugiau. Kitaip tariant, į muitininkų tinklus pakliuvo smulkesnės žuvys.
Tai tarsi ir patvirtina pasienio gyventojai, kalbantys, kad stambieji kontrabandininkai toliau veža prekes kaip vežę, o „dėl statistikos“ įduodami smulkieji gabentojai.
Atsigauna sparčiau nei laukta
Vienas objektyviausių rodiklių, kuriuo remiantis galima mėginti įvertinti padėtį, yra biudžeto pajamos. Šiemet į biudžetą surenkama pajamų panašiai tiek, kiek ir planuota, tad lyg ir būtų galima teigti, kad planas ištraukti milijardą iš šešėlio taip pat vykdomas.
Tačiau nereikia pamiršti, kad biudžeto pajamų planas buvo sudaromas tikintis, kad Lietuvos ūkis augs 2,8 proc. Šiemet Finansų ministerija pagerino BVP augimo prognozę iki 5,8 proc. Greičiau nei tikėtasi didėja ir kainos, o nuo to tiesiogiai priklauso PVM įplaukos. Sudarant biudžeto planą tikėtasi, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 1,8 proc. Dabar jau laukiama 3,3 proc. infliacijos.
„Nemanau, kad Vyriausybei pavyks šiemet ištraukti milijardą iš šešėlio. Juk tik dabar imtasi realių veiksmų – pavyzdžiui, riboti degalų įvežimą iš Baltarusijos ar Kaliningrado srities“, – mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Jo manymu, geriausia priemonė mažinti šešėlinę ekonomiką – ugdyti pilietiškumą. Kalbant paprasčiau – sukurti informatorių tinklą.
Tai neatrodo taip paprasta žinant, kad dauguma gyventojų toleruoja prekybą kontrabandinėmis prekėmis ir jų vartojimą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto pernai atlikto tyrimo duomenimis, 17 proc. gyventojų visiškai pateisina kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą. 43 proc. – greičiau pateisina. Vieša paslaptis, kad beveik visi pasienio gyventojai puikiai žino, kur nelegaliai įsigyti pigesnių akcizinių prekių. Ir ne tik žino, bet ir patys perka ir kitiems parodo.
S. Besagirsko manymu, tokią situaciją padėtų keisti sukurta atlygio už suteiktą informaciją sistema. Pavyzdžiui, žmogus pamato, kad jo kaimynas prekiauja cigaretėmis ar degalais. Paskambinęs telefonu jis suteikia informaciją pareigūnams, šie sulaiko prekes, įvertina jas, o kaimynas pagal tai gautų atlygį. Tokiu atveju turėtų būti garantuotas anonimiškumas bei tai, kad premijai gauti nereikės dienų dienas varstyti valdininkų durų ir pildyti šūsnio popierių. Tačiau kol kas ši iš pažiūros paprasta užduotis Lietuvos valdžiai yra neįkandama. „Transparency International“ Lietuvos skyrius pripažįsta, kad šalyje iki šiol nėra sukurta „karštųjų linijų“ sistema.
Inspektoriai važiuos į kurortus
Vienas iš nedaugelio jau padarytų realių žingsnių – kasos aparatai turgavietėse. Nors prieštaraujantys balsai netyla iki šiol, nuo gegužės 1 dienos dengtose turgavietėse maistu galima prekiauti tik turint kasos aparatą. Nuo šio žingsnio sėkmės priklausys ir tai, ar bus einama toliau – prie gėlių pardavėjų, grybų ir uogų supirkėjų, lauke stovinčių vaisių bei daržovių pardavėjų. Ši grupė jau yra patekusi į VMI akiratį. Tiesa, kol kas nekalbama apie prievolę gėlių ar kitų prekių pardavėjams turėti kasos aparatus – užsimenama tik tiek, kad jie bus griežčiau kontroliuojami.
Pasak VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, prekyba vaisiais ir daržovėmis yra gerai organizuota, o už atskirų prekeivių stovi grupės asmenų, besirūpinančių prekių tiekimu. Skaidrumo pasigendama ir prekyboje gėlėmis.
Jeigu bus imtasi griežtesnių veiksmų prieš šiuos prekeivius, galima tikėtis turguose jau regėtos reakcijos: valdžia bus apkaltinta smulkaus verslo žlugdymu. Kritikų balsai taps dar geriau girdimi, jei dalis maisto pardavėjų nutrauks veiklą nusprendę, kad jiems neapsimoka dirbti mokant mokesčius. Tuomet bus skundžiamasi, kad žmonės dėl kasos aparatų prarado darbą.
Priversti lauke dirbančius gėlių bei vaisių ir uogų pardavėjus naudoti kasos aparatus bus dar sunkiau nei po stogu dirbančius maisto pardavėjus. Mat jeigu būtų nuspręsta įteisinti prievolę naudoti kasos aparatą ir lauke, tokio sprendimo priešininkai galėtų gintis, kad jiems trukdys šaltis ir lietus, be to, nebus kur įjungti kasos aparato.
Ar atsiras ryžto plėsti su kasos aparatais turinčių dirbti prekeivių sąrašą, priklausys nuo to, kiek papildomų pajamų į biudžetą bus surinkta iš maisto pardavėjų, kuriems prievolė atsirado nuo gegužės 1 dienos. Akivaizdu, kad kasos aparatas pats savaime neišsprendžia problemų, nes pardavėjas gali paprasčiausiai neduoti čekio pirkėjui. Juk dabar panašiai elgiasi kai kurios viešojo maitinimo įstaigos. Jos seniausiai turi kasos aparatus, bet sugeba prekiauti jų nenaudodamos.
Tuo tarpu grybų bei uogų supirkėjai neabejotinai skųsis, kad valdžia paprastiems žmonėms nebeleidžia užsidirbti iš grybų ir uogų rinkimo, nors realiai VMI ketina imtis tik supirkimo įmonių. Pasak A. Klerausko, tokios įmonės superka miško gėrybes iš gyventojų ir vėliau jas parduoda brangiau, o tikrasis supirkėjų uždarbis žinomas tik jiems patiems.
Be to, už Rusijoje perkamus grybus atsiskaitoma per neapmokestinamąsias kompanijas. Tai esą daroma dėl to, kad rusai, norėdami gauti licenciją eksportui, turi nurodyti, kur išveš grybus. Kadangi prieš sezoną nežinoma, kur bus eksportuojama, visuomet nurodoma neapmokestinamoji valstybė. Tačiau esant tokiai sistemai lengva nuslėpti tikrąsias sandorių vertes.
Prasidėjus vasaros sezonui inspektoriai patrauks į kurortus tikrinti apgyvendinimo bei viešojo maitinimo įstaigų. Dėmesio turėtų sulaukti ir taksi bendrovės, deklaruojančios nepagrįstai mažas pajamas.
Iš viso 2011–2012 metų laikotarpiu VMI yra numačiusi 18 rizikos rūšių vietoj anksčiau buvusių 32. Inspektoriai koncentruosis į veiklą keturiuose didžiuosiuose šalies miestuose.
Tarp pagrindinių rizikų – vengimas deklaruoti visas pajamas ir susimokėti mokesčius, darbo santykių slėpimas sudarant kitokias sutartis, gyventojų vengimas deklaruoti vykdomą individualią veiklą arba įsigyti verslo liudijimą, vengimas deklaruoti individualios veiklos pajamas. Riziką taip pat kelia nepagrįstas PVM tarifo taikymas, nepagrįstas veiklos priskyrimas PVM neapmokestinamai arba apmokestinamai veiklai.
A. Klerauskas nesiėmė prognozuoti, kiek šie veiksmai bus veiksmingi ir kiek pinigų padės ištraukti iš šešėlio – rezultatas esą priklauso nuo daugelio priemonių.
Kokio dydžio šešėlis?
VMI atstovas A. Klerauskas pripažino, kad gana didelę įtaką šešėlinės ekonomikos mastams daro akcizinių prekių apyvarta. Taigi sumažinus ją, mažėtų ir bendra šešėlinės ekonomikos apimtis, o biudžetas gautų papildomų pajamų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė apie akcizo surinkimą pirmąjį šių metų ketvirtį yra sakiusi, kad cigarečių ir dyzelino pardavimas yra gerokai aukštesnis, nei turėtų būti pagal makroekonominį scenarijų. Atsilieka tik benzino pardavimas.
Bet anksčiau darytose apklausose gyventojų lūkesčiai buvo visiškai kitokie, nei norėtų finansų ministrė. Gyventojai tikėjosi, kad degalų prekyboje šešėlinė dalis šiemet dar išaugs. Beje, gyventojai taip pat tikėjosi, kad šiemet augs visos šešėlinės ekonomikos mastas.
Ekonomikos šešėlį nuo 1997 metų matuojantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skelbia, kad praėjusiais metais pilkosios ekonomikos dalis ūgtelėjo ir sudarė 28 proc. BVP. Toks rezultatas gautas apklausus LLRI pasirinktus ekspertus. Pilkojoje ekonomikos zonoje buvusių pinigų dalis galėjo siekti daugiau kaip 25 mlrd. litų. Be to, pilkoji ūkio zona ne tik pagilėjo, bet ir paplatėjo – skaičiuojama, kad vienokią ar kitokią veiklą vykdyti šešėlyje šiuo metu gali net 39 proc. ūkio vienetų.
Anot LLRI tyrimo, šešėlinės ekonomikos dalis šalyje didėja nuo 2008 metais prasidėjusios ekonomikos krizės. Per dvejus metus šešėlinė ekonomika ūgtelėjo 10 proc. punktų ir tapo didžiausia nuo tada, kai pirmą kartą buvo atliktas tyrimas. Tuo tarpu šiemet šešėlinės ekonomikos dalis neturėtų smarkiai keistis.
Iki šiol buvo pastebima tendencija, kad šešėlinės ekonomikos dalis pradėjo augti tada, kai smuko šalies ūkis. Tada galima tikėtis, kad pradėjus augti šalies ūkiui šešėlinė ekonomika pasuks priešinga kryptimi.
Statistikos departamento vertinama oficialiai neapskaityta ekonomikos dalis gerokai skiriasi nuo LLRI išvadų. Beje, Statistikos departamentas šiuo metu turi tik 2008 metų vertinimus – tada oficialiai neapskaityta ekonomikos dalis siekė apie 13 proc. BVP. 2009 metų duomenis statistikai paskelbs tik šių metų rudenį. O apie šių metų šešėlinės ekonomikos pokyčius (bent jau tai, ar ji didėjo, ar mažėjo) sužinosime geriausiu atveju tik po pusantrų metų. Taigi šių metų pabaigoje bus galima nebent spekuliuoti, kiek pinigų pavyko ištraukti iš šešėlio, o tikslių duomenų niekas neturės.
Tai, kad siekis ištraukti milijardą litų iš šešėlio yra labiau deklaratyvus, patvirtina ir suplanuota suma – ne 940 milijonų ir ne 1,2 milijardo, o lygiai milijardas. Kita vertus, pakanka to, kad greta deklaracijų būtų ir realios pastangos mažinti šešėlį. Tačiau persilaužimo nepavyks pasiekti tol, kol didesnė dalis gyventojų toleruos šešėlinį verslą.
