Draudikai viliasi, kad pirmąjį šių metų ketvirtį atsigavusio verslo dėka augusią draudimo rinką šiemet kilstelės ir gyventojai. Pastarieji apklausoje nurodė, kad šiemet ne gyvybės draudimui yra pasiruošę išleisti 15 proc. daugiau nei per ankstesnius 12 mėnesių.
Ne gyvybės draudimo rinka per keturis šių metų mėnesius išaugo 8,5 proc. iki 369,4 mln. litų. Trys pagrindinės grupės (transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas, kasko ir turto) per keturis mėnesius padidėjo daugiau nei 20 mln. litų, komercinio draudimo sektorius lėmė net 95 proc. šio augimo.
„Draudimo rinkos augimą šiuo metu labiau skatina atsigaunantis verslo sektorius. Pirmuosius metų mėnesius augo visų pagrindinių ūkio šakų apimtys, o kartu ir draudimo rinka, kurios produktų suteikiama apsauga yra sudedamoji, dažnai privaloma sėkmingo verslo dalis. Visose pagrindinėse draudimo grupėse išaugo lyginamoji komercinio sektoriaus dalis, tuo tarpu gyventojų segmentas, palaikęs draudimo rinką krizės metu, kol kas neturi svaresnės įtakos augimui“, – teigia Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas.
Tuo tarpu Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad gyventojų lūkesčiai gerėja, ir jie planuoja draustis aktyviau. Asociacijos užsakymu bendrovė SIC apklausė 1000 gyventojų, besinaudojančių ne gyvybės draudimo paslaugomis. Kas dešimtas atsakė per artimiausius 12 mėnesių neplanuojantis draustis. Tačiau tie, kurie ir toliau planuoja draustis, tam išleis vidutiniškai 15 proc. daugiau – po 501 litą per metus. Ženklią šios sumos dalį turėtų sudaryti vairuotojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – tai populiariausia paslauga tarp gyventojų.
„Gyventojų optimizmas yra atsargus. Pagerėjimo laukia penktadalis gyventojų, tačiau ypač smarkiai sumažėjo neigiamų lūkesčių. Dabar kas antras tyrimo dalyvis nurodo, kad praėję 12 mėn. jam buvo sunkesni nei ankstesni, tačiau vertinant ateinančius 12 mėn. taip mano gerokai mažiau – 17 proc. ne gyvybės draudimo vartotojų“, – sakė A. Romanovskis.
Pasak jo, aktyviau draustis dabar skatina tiek geresni lūkesčiai, tiek po sunkmečio išaugęs dėmesys finansiniam saugumui.
