Pigesnis būstas, brangesnis pragyvenimas
Panevėžys – miestas, kuriame pigiausia apsigyventi, bet gyventi nėra pigu. Vidutines pajamas – apie 1,5 tūkstančio litų, atskaičius mokesčius, uždirbantys panevėžiečiai gali įpirkti didžiausio ploto būstą savajame mieste, palyginti su kitų miestų gyventojų galimybėmis. Tačiau gyventi Panevėžyje brangiau nei Klaipėdoje, nekalbant jau apie Šiaulius.
Tokias išvadas padarė SEB banko finansų analitikai, įvertinę penkių šalies didmiesčių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio statistinės keturių
asmenų šeimos vidutines pagrindines mėnesio išlaidas maisto produktams, būstui išlaikyti ir transporto paslaugoms.
Pasak šio banko finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, panevėžiečių keturių asmenų šeima per mėnesį šioms reikmėms šaltuoju metų laiku turi išleisti vidutiniškai apie 1880 litų. Tai – daugiau negu šiauliečių šeima: ji savo piniginę turėtų paploninti 1816 litų. Klaipėdiečiams analogiškoms išlaidoms prireiktų taip pat mažiau – maždaug 1841 lito.
Panevėžiečiai gali guostis, kad brangiau gyventi tik Vilniuje ir Kaune. Sostinėje keturių asmenų šeimos mėnesio išlaidų krepšelis sudaro 1972 litus, o Kaune – 1897 litus.
Panevėžyje brangu gyventi dėl kelių priežasčių.
Čia, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, per pastaruosius metus bene labiausiai augo maisto produktų kainos – 5,9 procento. Didesnis maisto prekių brangimas buvo tik Vilniuje – 6,9 procento. Kaune maisto prekės brango – 5,8, Šiauliuose – 5,5. Klaipėdoje – 5,4 procento.
Panevėžyje būsto išlaikymo išlaidos padidėjo 14 procentų, Klaipėdoje – 11,9 procento. Tačiau šioje srityje Panevėžys nėra rekordininkas. Jį lenkia Šiauliai (17 procentų), Kaunas (16,6 procento) ir Vilnius (15 procentų).
Ekspertai lygino 60 kvadratinių metrų buto nerenovuotame nenaujame name vidutines šildymo išlaidas 2010–2011 metų žiemą.
Panevėžyje per mėnesį už šildymą reikėjo mokėti 329 litus. Brangiau būsto šildymas kainavo tik kauniečiams – 372 litus. Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose vidutinės šildymo išlaidos buvo 8–11 litų mažesnės.
Panevėžio nepatrauklumą dėl palyginti brangaus pragyvenimo mažina tai, kad čia pigiausiai iš visų penkių didmiesčių kainuoja nusipirkti ar išsinuomoti būstą.
J.Varanauskienės skaičiavimu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis panevėžietis, naudodamasis bankų paskolomis, galėtų įpirkti 51,8 kvadratinio metro ploto būstą – didesnį negu visų kitų didžiųjų miestų gyventojai, gaunantys vidutines pajamas.
Antroje vietoje pagal būsto įsigijimo pigumą – Šiauliai. Vidutines pajamas gaunantieji tame mieste galėtų nusipirkti 51,4 kvadratinio metro būstą. Trečias – Kaunas, jame pavyktų nusipirkti 45,4 kvadratinio metro ploto būstą, ketvirta – Klaipėda, joje išeitų 44,2 kvadratinio metro gyvenamasis plotas. Brangiausia apsigyventi sostinėje. Čia vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus galėtų nusipirkti tik 35,3 kvadratinio metro ploto būstą.
Finansų ekspertė pažymėjo, kad Panevėžyje vidutinio darbo užmokesčio skirtumas, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, yra kur kas mažesnis nei nekilnojamojo turto kainų skirtumas.
Pinigines tuština kylančios kainos
J.Varanauskienės teigimu, ekonominė situacija šalyje pamažu gerėja, bet skirtinguose miestuose nevienodai. Tam įtakos turi gyventojų vidutinės pajamos ir patiriamos išlaidos.
Panevėžys iš kitų penkių didelių šalies miestų išsiskiria tuo, kad čia palyginti daug gyventojų priklausomi nuo socialinių išmokų. Todėl ekonominis pagerėjimas čia ateis vėliau nei į kitus miestus.
Visą straipsnį skaitykite 2011 m. gegužės mėn. 26 d. dienraštyje „Sekundė“ arba „Facebook“ tinkle.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Panevėžyje palyginti nebrangu įsigyti būstą, bet pragyventi čia reikia daugiau pinigų nei Klaipėdoje ar Šiauliuose.
