Jungtinės Europos Valstijos – fantazija ar siektinas tikslas?
Jungtinės Europos Valstijos – tokią ES ateitį mato Tartu universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius Urmas Varblane. Jo teigimu, tai vienintelis būdas ateityje Bendrijai išvengti tokių problemų, su kuriomis ji susiduria šiuo metu.
Skaitydamas pranešimą advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ organizuotoje Baltijos šalių verslo teisės konferencijoje, mokslininkas teigė, kad ES atsakas į krizę ir bandymas spręsti pietinių jos narių biudžeto deficito ir skolų problemas yra nuolatos vėluojantis. Imtis neišvengiamų priemonių delsiama daugiausia dėl politinių motyvų.
Kaip pavyzdį pasitelkęs Graikiją, U. Varblane teigė, kad šiai valstybei neišvengiamai teks restruktūrizuoti savo skolas ir tokiu būdu sumažinti skolos rodiklį, kuris šių metų gale priartės prie 160 proc. nuo BVP. Tiesa, kol kas nėra aišku, kaip toks žingsnis galėtų paveikti Europos bankus, kurie yra suteikę nemažai paskolų Graikijos vyriausybei.
Nors praėjusiais metais atlikti ES bankų streso testai parodė, kad bankai yra pakankamai atsparūs viduje kylančios rizikoms, šiandien nėra aišku, kiek juos galėtų paveikti vienos iš ES valstybių bankrotas. Tą turėtų atskleisti naujas streso testas, kurio rezultatai bus paskelbti per artimiausią mėnesį.
Esto teigimu, Graikijos skolų restruktūrizacijos šįmet greičiausiai nebus, tačiau per artimiausius 1-2 metus ji yra labai tikėtina. Jo nuomone, vietoje švelniosios restruktūrizacijos, kurios metu tiesiog būtų nukeltas vyriausybės obligacijų išpirkimo terminas, greičiausiai būtų pasirinktas ne toks švelnus variantas.
Vadinamosios kietesnės restruktūrizacijos metu Graikijos skolos lygis būtų sumažintas apie 40-50 proc. Be to, panaudojusi lėšas, gautas už valstybinio turto pardavimą, Graikija savo skolą galėtų sumažinti dar 20 proc. punktų. Tokiu atveju jos skolos lygis sumažėtų iki 70-80 proc. nuo BVP ir šią skolą Graikija galėtų aptarnauti savarankiškai.
Tačiau Graikijos skolų restruktūrizacija, anot U. Varblane, neišspręstų visų ES ir euro bėdų, kurios iš esmės yra užprogramuotos, nes „euras yra valiuta be valstybės“. Tai reiškia, kad vienoms valstybėms laikantis pagrįstos fiskalinės politikos, kitos naudojasi euro teikiamais pranašumais ir griežtų reikalavimų dėl išlaidų ir biudžeto deficito nekelia.
Todėl vienas iš realiausių sprendimų norint išvengti panašių bėdų ateityje yra labiau centralizuota ES politika, nors tai šiuo metu ir atrodo sunkiai tikėtina. Anot U. Varblane, ne visos valstybės greičiausiai sutiktų su tokiomis permainomis, todėl ES narių ar naujo Europos darinio struktūra ateityje gali būti kitokia.
