Ir amerikiečiai, ir lietuviai bijo, kad sulaukę senatvės pritrūks pinigų.
Naujo tyrimo duomenys rodo, kad sunkmečiu santaupas išleidę amerikiečiai baiminasi, jog išėję į pensiją neturės pakankamai pinigų oriam gyvenimui. Lietuviai pensininkai per krizę taip pat leidžia anksčiau sukauptus pinigus. Tačiau nuo amerikiečių jie skiriasi tuo, kad, ko gero, niekada nesitikėjo pernelyg sočios senatvės.
Rekordinė atleidimų banga, smukusios nekilnojamojo turto kainos, nuvertėję investicijų portfeliai sunaikino daugelio amerikiečių finansinį gerbūvį. Senyvo amžiaus JAV gyventojai arba pensininkai susiduria su itin dideliais sunkumais, rodo AARP viešosios politikos instituto atlikto tyrimo duomenys.
Anot tyrimo, vienas iš keturių 50 metų amžiaus ar vyresnių amerikiečių teigia, kad sunkmečiu išleido praktiškai visas santaupas. Daugiau nei pusė – 53 proc. apklaustųjų – baiminasi, kad išėję į pensiją neturės pakankamai pinigų patogiai gyventi.
„Daugeliui vyresnio amžiaus amerikiečių smogė brangstančios sveikatos paslaugos, mažėjanti namų vertė, susitraukusi pensija, nedarbas“, – tyrimo rezultatus komentavo AARP viceprezidentas Johnas Rotheris.
Nemaža dalis iš daugiau nei 5 tūkst. apklausoje dalyvavusių amerikiečių sakė, kad ekonominė šalies situacija pakoregavo jų planus išeiti į pensiją. 44 proc. vyresnių nei 50 metų amžiaus amerikiečių teigė, kad išėję į pensiją norėtų dirbti dalį dienos, 33 proc. – pageidauja atidėti išėjimą į pensiją.
Lietuviai prabangos nelaukė
„Mūsų pensininkai yra kitokie nei amerikiečiai. Lietuviai jeigu kažkada ir turėjo vilčių labai gerai gyventi išėję į pensiją, tai tos viltys jau seniai išblėso“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Anot jos, nuostata, kad savimi pasirūpinti reikia pačiam, lėmė, kad dauguma laikančiųjų indėlius bankuose yra pensininkai arba netrukus į pensiją išeisiantys asmenys. Tačiau jų santaupos tikrai nėra tokios didelės, kad iš jų būtų galima pragyventi.
„Kai palūkanos buvo didelės, tai buvo tokių indėlininkų, kurie pasiimdavo tik per tam tikrą laiką susikaupusias palūkanas ir taip prisidurdavo prie gaunamos pensijos ir kitų pajamų“, – dėstė J.Varanauskienė ir pridūrė, kad sumažėjus indėlių palūkanoms kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai jau ryžtasi paliesti ir ilgai kauptas santaupas.
J. Varanauskienė svarstė, kad artimiausiu metu Lietuvos pensininkams vargu ar verta tikėtis tikėtis sotesnio gyvenimo: „Pensijos mokamos iš mokesčių, kuriuos sumoka dirbantieji. Kol darbo užmokestis nedidės, kol darbuotojų skaičius nedidės, tol pensininkams liks laukti arba tikėtis, kad valstybė iš skolintų lėšų bandys mokėti pinigus“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinė senatvės pensija šių metų balandį Lietuvoje siekė 749 litus. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad vidutinė senatvės pensija 2009 metais Lietuvoje siekė 812 litų, 2008 metais – 770 litų, o 2007 metais – 595 litus.
