Mokslininkai vis gerina duomenų perdavimo spartos per šviesolaidį rekordą.
Atrodo, kad interneto spartai ribų nėra. Prieš kelias dienas Vokietijoje įsikūrusio Karlsruho technologijų instituto mokslininkams pavyko perduoti duomenis 26 terabitų per sekundę sparta. Šis duomenų kiekis prilygtų 700 DVD plokštelių, kurių kiekvienoje telpa po 4,5 GB informacijos.
Tiesa, ši sparta nebuvo rekordinė. Kiek anksčiau šį mėnesį japonų mokslininkams iš Nacionalinio informacijos ir komunikacijų instituto pavyko pasiekti 109 terabitų per sekundę greitį. Tačiau jiems reikėjo pasitelkti naujo tipo optinį kabelį, sudarytą iš daugybės skaidulų, ir šimtus lazerių. Jeigu tokį duomenų perdavimo metodą būtų bandoma pritaikyti realybėje, jis būtų itin brangus ir reikalauti daug energijos.
Vokietijos mokslininkų sugalvotas metodas gali būti kur kas pigesnis, nes jie nedidino įrangos pajėgumo, o pritaikė naują duomenų perdavimo ir apdorojimo metodą. Terabitinė duomenų perdavimo sparta buvo pasiekta pasitelkus vos vieną lazerį, kuris generavo platų šviesos spektrą. Šis metodas leidžia sugeneruoti iki 350 skirtingų šviesos spektro spalvų, kiekviena iš jų gali būti panaudota kaip atskiras duomenų srautas.
Kaip aiškino bendrovės „Teo LT“ Tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis, šviesolaidis yra moderniausia informacijos perdavimo technologija, o mokslininkai mano, kad dar bent 30-50 metų nebus atrastas spartesnis informacijos perdavimo būdas.
„Pati optinė skaidula iš esmės neturi ribų informacijos perdavimo spartai. Tai lemia jos veikimo principas, kai informacija perduodama skirtingų spalvų impulsais. Viename skaidulos gale šie impulsai suformuojami ir siunčiami, kitame per prizmę yra iškoduojami ir virsta informacijos bitais. Informacijai perduoti naudojamas spalvų spektras yra nuolat plečiamas, todėl informacijos perdavimo spartą iš esmės lemia tik skaidulos galuose esančios įrangos galimybės“, – aiškino D. Didžgalvis.
Silpnoji grandis – kompiuteris
Kaip jau minėta, 26 terabitai per sekundę prilygsta 700 DVD diskų. Tokiu kabeliu taip pat būtų galima vienu metu perduoti 400 mln. balso skambučių. Pasak D. Didžgalvio, labiausiai šviesolaidžio galimybės išnaudojamos perduodant informaciją tarp įvairių interneto paslaugų teikėjų tinklų, taip pat duomenų centruose, žemynus jungiančiuose kabeliuose. Šių kanalų sparta dažniausiai siekia dešimtis gigabitų. Įprasti vartotojai šiuo metu gali naudotis interneto ryšio sparta, siekiančia iki kelių šimtų megabitų per sekundę.
Tokios interneto spartos įprastiems vartotojams šiuo metu pakanka, nes su didesniu duomenų kiekiu paprasčiausiai nesusidorotų kompiuteriai.
„Klientams svarbūs trys dalykai – teikiamas turinys internete, interneto prieigos sparta ir kompiuterio galimybės apdoroti ir saugoti informaciją. Šiandien silpnoji šios grandinės dalis yra kompiuteris. Internete jau yra gigabitinės spartos reikalaujančio turinio, taip pat yra technologinės galimybės suteikti tokią prieigą. Tačiau nedaugelis šios dienos namų kompiuterių sugeba apdoroti tokį informacijos srautą. Todėl visos šios grandys turi vystytis tolygiai“, – teigė bendrovės „Teo LT“ atstovas.
Ekonomiška technologija
Šviesolaidis yra kur kas ekonomiškesnė duomenų perdavimo priemonė už įprastus varinius kabelius. Kai elektros impulsas sklinda metalu, dėl varžos, t.y. laidininko savybės priešintis juo tekančiai elektros srovei, metalinis laidas įšyla ir taip prarandama energija. Kai optiniu kabeliu perduodama šviesa, šviesos impulsai slopinami minimaliai, todėl signalui perduoti reikia žymiai mažiau energijos.
Be to, šviesolaidžiu informaciją galima perduoti gerokai didesne sparta, tai taip pat sumažina energijos poreikį. Tokiu atveju vienam informacijos vienetui, pavyzdžiui, vienam gigabaitui perduoti reikia kur kas mažiau laiko. Vietoje to, kad tinklo įranga būtų apkrauta pusvalandį, ji didesniu režimu dirba vos kelias minutes.
