M. Vaičiulis.
Praėjus metams po pirmojo tarptautinės pagalbos plano Graikijai, šalis vėl kreipėsi dėl paramos sumos padidinimo, nes finansų rinkos jai nebeskolina. Anksčiau išleistos Graikijos obligacijos šiandien iš „antrų rankų“ parduodamos su didžiule nuolaida – investuotojai, tikintys Graikijos gebėjimu grąžinti skolas šiandien galėtų uždirbti 20 proc. viršijančias metines palūkanas. Vienok gegužės 18 dieną graikai sėkmingai išpirko 6,5 milijardo eurų vertės obligacijas, nes vykdo pažadėtas reformas ir vis gauna finansines injekcijas iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) bei ES. Iškyla klausimas, ar Graikijai suteiktas laikas susitvarkyti bus pakankamas?
Atrodytų, senoje temoje apie didelį skolos lygį turinčių euro zonos valstybių mokumą vis atsiranda naujų potėpių, kurie vėl prikausto rinkos dalyvių dėmesį.
Šiai temai net buvo sukurtas nepagarbus akronimas PIIGS, įvardijantis labiausiai prasiskolinusias euro zonos valstybes – Portugaliją, Airiją, Italiją, Graikiją ir Ispaniją. Prie jų puikiai derėtų ir Belgija. Ir nors Graikija minėtoje pirmų raidžių santrumpoje yra prie galo, bet iš tiesų šiam orkestre ji griežia pirmuoju smuiku.
Nemokumo grėsmė
Gavusi tarptautinę paramą Graikija buvo priversta imtis taupymo priemonių, mažinti atlyginimus ir pensijas, didinti mokesčius. Galime sakyti – eina Latvijos ir Lietuvos pramintu taku. Bėda tik, kad Graikija jau labai ilgai gyveno skolon ir jų sukaupė išties daug. Graikijos vyriausybės skola 2010 m. jau viršijo 143 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t.y. 1,4 karto viršijo visos valstybės (įskaitant ir privačias bendroves bei gyventojus) per vienerius metus uždirbamas lėšas. Palyginimui – pastaraisiais metais Lietuvoje labiau neramino spartūs vyriausybės skolos augimo tempai, nei pats įsiskolinimo lygis, kuris pernai pasiekė 38 proc. mūsų BVP.
Nors tikėtasi, kad po metų Graikija vėl galės dalį lėšų pasiskolinti viešai rinkoje, deja, jai tenka remtis vien „nekomercinių“ rėmėjų – TVF ir ES – parama ir prašyti jos padidinimo. O per tą laiką taupymo planus paskelbė ir didieji „rėmėjai“, įskaitant Vokietiją. Todėl politiškai vis sunkiau pateisinti dar didesnę paramą nedrausmingai Graikijai ir kitoms šalims, o „Tikrųjų suomių“ partijos kategoriškas prieštaravimas tokiai praktikai ir puikus jų pasirodymas rinkimuose Suomijoje tą patvirtina.
Vien suteikti daugiau laiko Graikijai gali būti nepakankama priemonė. Tam reikia daugelio sėkmingų sutapimų: dar ryžtingesnio taupymo, spartaus ekonomikos augimo ir pigaus skolinimosi. Nauji taupymo planai Graikijoje tikriausiai sulauks dar ryžtingesnių visuomenės protestų. O pirma ekonomikos reakcija į drastišką biudžeto išlaidų karpymą yra sulėtėjimas, kas dabar ir vyksta Graikijoje (pernai ekonomika smuko) bei ką 2009 metais matėme Lietuvoje. Pigus skolinimasis rinkos sąlygomis dar ilgai Graikijai negresia (išskyrus TVF ir ES paskolas), o sukaupus tokias dideles skolas didelę dalį metinių išlaidų sudaro vien palūkanų mokėjimai. Tiesa, padėti Graikija turi naujas jos įsipareigojimas privatizuoti valstybines įmones bei taip sumažinti savo skolas apie 50 milijardų eurų.
Ypatingai bijoma viruso efekto, kad Graikijai sukūrus precedentą, kai euro zonos vyriausybė negrąžino savo skolų laiku, investuotojai pradės masiškai pardavinėti Airijos, Portugalijos, o galbūt ir Ispanijos vyriausybės obligacijas. Vien Graikijos obligacijų yra įsigiję ne tik Graikijos, bet ir Vokietijos, Prancūzijos bei kiti bankai, kurie patirtų nuostolių ir jiems prireiktų papildomo kapitalo, galbūt vėl iš valstybės pusės. Ką reiškia nepasitikėjimas tarpbankinėje rinkoje, visi puikiai prisimena po „Lehman Brothers“ banko bankroto 2008-aisiais.
Galimi scenarijai
Jeigu numatytos naujosios priemonės pasirodytų nepakankamos, diskutuojama apie galimą Graikijos skolos pertvarkymą. Politikai net sukūrė finansų terminologijai nebūdingą naujadarą – perprofiliavimas (angl. reprofiling). Taip vadinamas „švelnusis“ skolų restruktūrizavimo scenarijus apimtų obligacijų išpirkimo terminų atidėjimą kokiems penkeriems metams, galbūt lydimą ir mokamų palūkanų sumažinimo. Toks scenarijus, lyginant su dalies skolų nurašymu ar tiesiog chaotišku kažkurios obligacijų dalies neišpirkimu, turėtų mažesnį infekcinį poveikį kitoms valstybėms bei bankams.
Iš dalies tai lemia bankų apskaitos specifika. Didžiąją dalį graikų obligacijų bankai apskaito priskirdami jas taip vadinamai „laikomo iki išpirkimo“ turto kategorijai, kurio nereikia perkainoti rinkos verte. Todėl pastarasis Graikijos ir kitų valstybių obligacijų nuvertėjimas apskaitoje ignoruojamas, taigi ir išpirkimo terminų atidėjimas netaptų tiesiogiai didele nuostolių našta bankams.
Net ir kontroliuojamam skolų restruktūrizavimui dar daugelis nėra pasiruošę, todėl tikėtina, kad jis bus atidėtas vėlesniam laikui, o netrukus Graikija, davusi naujus pažadus taupyti ir privatizuoti, sulauks padidintos tarptautinių institucijų paramos. Tik klausimas – kiek ilgam jos pakaks?
Poveikis Lietuvai
Tarptautinėje obligacijų rinkoje matome vis mažiau Lietuvos sąsajų su pietinių Europos valstybių problemomis, nes Lietuvos kredito reitingai jau taisosi, o vyriausybės obligacijų palūkanos krenta. Todėl „švelnusis“ Graikijos skolų pertvarkymo scenarijus galėtų turėti trumpalaikę įtaką Lietuvos valstybės skolinimosi galimybėms.
Žinoma, su sąlyga, jeigu būtų suvaldytas užkrato plitimas į kitas pažeidžiamas Europos valstybes. Kitaip tektų įlieti papildomo kapitalo į daugelį europinių bankų, kas vėl suvaržytų kreditavimo politiką, ir tai neaplenktų Lietuvos. Be to, tai paveiktų verslininkų ir gyventojų lūkesčius visoje Europoje, tarp jų ir svarbiose Lietuvos eksporto rinkose, tokiose kaip Vokietija. Todėl ir lietuviams verta įdėmiai sekti įvykius Atėnuose ir, matyt, kuriam laikui atsisakyti ambicijų skelbtis „Šiaurės Atėnais“.
____________________
Mindaugas Vaičiulis yra „MP Bank“ filialo Baltijos šalyse Turto valdymo departamento vadovas, Finansų analitikų asociacijos prezidentas.
