„Verslo žinios“
Valstybė už patalpas mokės nuomą
Nuo 2013 metų valstybės ir savivaldybės institucijoms už administracinių patalpų nuomą teks mokėti nuomos mokestį, o jei nuomai skirtos pinigų sumos neužteks – keltis kur pigiau. „Valstybė nefinansuos turto valdytojo poreikius viršijančių plotų išlaikymo“, – pabrėžia Finansų ministerija, pateikdama visuomenei svarstyti dešimties teisės aktų, susijusių su valstybei priklausančio nekilnojamojo turto pertvarka, projektų paketą.
Registrų centro duomenimis, valstybei nuosavybės teise priklauso 16500 nekilnojamojo turto objektų už 5,8 mlrd. Lt, iš jų vien 1800 yra administraciniai pastatai ir patalpos, kurių vertė – 2,9 mlrd. Lt.
Eivydas Sadauskas, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokato padėjėjas, atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė užsibrėžusi, kad visi valstybei priklausantys administraciniai pastatai, išskyrus Lietuvos banką, Seimą ir Prezidento rūmus, taip pat valstybės saugumo ir gynybos tarnybų naudojamas patalpas, būtų perduoti valstybės turto valdytojui – Valstybės turto valdymo agentūrai, ji bus sukurta sujungus Valstybės turto fondą ir Turto banką.
Valstybės institucijos, įvertinusios kainas, galės nuomotis patalpas iš valstybės turto valdytojo arba iš privataus savininko, jei šis pasiūlys pigiau. Nuomai reikalingos lėšos, nustačius atitinkamus normatyvus, bus skirtos iš biudžeto.
Rizikos kapitalas laukia pasiūlymų
Lietuvoje veikiantys privataus kapitalo fondai ir įmonės šiemet aktyviai ieško investicijų ir neabejotinai turėtų pažerti naujienų. Prognozuojama, kad jie dalyvaus mažiausiai penkiuose sandoriuose, o bendra suma, kurią jie galėtų iš viso skirti investicijoms, siekia 80–100 mln. eurų.
Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Deloitte“ neseniai atliko periodinį tyrimą ir apklausė Vidurio Europoje (taip pat ir Lietuvoje) veikiančių privataus kapitalo (angl. private equity) fondų ir įmonių investicijų valdytojus. Jų buvo teirautasi, kaip jie vertina artimiausio laikotarpio perspektyvas, o pagal apklausos rezultatus sudarytas privataus kapitalo investicijų valdytojų pasitikėjimo indeksas.
Jo reikšmė šiemet balandį, palyginti su pernykščiu spaliu, pašoko 13 punktų, iki 153, ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2007 m. balandžio.
„Lietuvos rytas“
„Wizzair“ veiklą Lietuvoje pradėjo nuo akibrokštų
Vengrijos pigių skrydžių kompanija „Wizz Air“ nuvylė keleivius, įsigijusius bilietus į Stokholmą – skrydžiai šia kryptimi atšaukti. Tačiau apie nutrauktus skrydžius keleiviai iki šiol nėra informuoti. O tie, kurie spėjo įsigyti bilietus, dabar bando atgauti pinigus.
Į Stokholmą buvo siūlomi bilietai vos už 4 litus į vieną pusę, neskaitant mokesčių ir bagažo. Kelionė atgal atsiėjo jau gerokai brangiau.
„Wizz Air“ atstovybės Lietuvoje neturi, nėra filialo ir Vilniaus oro uoste, tad keleiviams informacijos apie nutrauktą skrydį reikėjo ieškotis patiems.
Telkia pajėgas kovoti su „Amber Promotions“
Kelionių agentūra „Amber Promotions” nusivylę klientai ketina burtis į grupę ir kovoti dėl savo pinigų – taip ieškinys teisme būtų svaresnis. O kol kas jie gainiojasi apgavikus per įmonės renginius.
Nepatenkintųjų „Amber Promotions” gretos – gausios. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gavo 177 skundus. Teismai sulaukė per pusantro šimto ieškinių.
Visi šie žmonės įmonei „Amber Promotions” sumokėjo pinigus už nakvynes užsienio viešbučiuose, bet sudvejoję paslaugos teikėjų patikimumu nutraukė sutartis. Sutartyje numatoma, kad ją nutraukus per 7 dienas grąžinami visi sumokėti pinigai. Tačiau tai retam pasiseka.
„Lietuvos žinios“
Laikinieji darbuotojai lįs iš šešėlio
Vadinamąja darbuotojų nuoma užsiimančios laikinojo įdarbinimo įmonės privalės darbuotojams suteikti visas socialines garantijas, o šias įmones prižiūrės Valstybinė darbo inspekcija. Tai numato praėjusią savaitę Seimo priimtas Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas.
Darbdaviai aktyviai siekė, kad naujas įstatymas atsirastų, nes laikinojo įdarbinimo instituto suformavimas didesnėms įmonėms yra gyvybiškai svarbus. „Laikinųjų darbuotojų labai reikia, kai ekonomika nestabili, o darbdavys gauna trumpalaikį užsakymą ir nežino, ar po mėnesio bus antras ir trečias užsakymas. Didelio nedarbo sąlygomis laikinojo įdarbinimo įmonės veikia lanksčiau nei darbo birža, nes geriau pažįsta rinką bei potencialius darbuotojus“, – sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Stambioms įmonėms laikinojo įdarbinimo bendrovių veikla ypač paranki dėl to, kad dažnai reikia skubiai surasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
