Lietuvoje sąskaitos apmokamos praėjus 50-56 dienoms nuo jų išrašymo.
Pernai Lietuvos verslas dėl vėluojančių atsiskaityti partnerių ir pirkėjų prarado 6,94 mlrd. eurų. Palyginti su 2009 metais, nuostolių dalis sumažėjo nuo 3,6 iki 3,2 proc.
Tik 5 proc. mūsų įmonių atstovų mano, kad pavojus dėl pirkėjų skolų per artimiausius 12 mėnesių didės, o 26 proc. tiki, kad pavojus mažės, atlikto tyrimo išvadas skelbia bendrovė „Intrum Justitia“.
Apklausus įmones paaiškėjo, kad vidutinis sąskaitos apmokėjimo laikas nuo sąskaitos išrašymo yra 50 dienų privačiame sektoriuje, o viešojo sektoriaus įstaigos Lietuvoje atsiskaito per vidutiniškai 56 dienas. Lietuvoje delsimą atsiskaityti kaip grėsmę įmonei išlikti vertina 28 proc. apklaustųjų, o 47 proc. mano, kad vėluojantys mokėjimai stabdo verslo plėtrą.
2010 metais 2,7 proc. visų Europos sandorių buvo nurašyti – tai beveik tiek pat, kaip 2009 metais, kai Senojo žemyno verslui teko nurašyti 2,6 proc. sandorių.
„Intrum Justitia“ skaičiuoja, kad jeigu visos Europos įmonės, valstybinės institucijos ir fiziniai asmenys sumokėtų savo skolas, tai ši suma prilygtų 312 mlrd. eurų kapitalo injekcijai.
Europos bendrovių, kurių vadovai mano, kad rizika dėl pirkėjų skolų didės, yra 34 proc., t.y. du kartus daugiau nei tų, kurios tiki, kad rizika sumažės (14 proc.) per artimiausius 12 mėnesių.
2011 metų Europos mokėjimų ir rizikos indeksas rodo, kad vidutinis laikotarpis nuo sąskaitos-faktūros išrašymo iki pinigų gavimo yra 56 dienos privačiame sektoriuje, o valstybinio sektoriaus atsiskaitymų rodiklis yra 65 dienos. Palyginti su praeitais metais, šis rodiklis yra viena diena didesnis privačiame sektoriuje ir dviems dienomis ilgesnis valstybiniame sektoriuje.
28 proc. visų Europoje bendrovių mano, kad vėluojantys mokėjimai kelia grėsmę verslo ateičiai, o 45 proc. mano, kad vėluojantys mokėjimai stabdo įmonių augimą.
Tiesa, Senojo žemyno valstybių padėtis labai skiriasi. Vokietijoje, kuri vis dar demonstruoja savo ekonominę galią, pernai skolų sumažėjo 8 proc. Trečiosios pagal dydį Europos ekonomikos – Jungtinės Karalystės – skolos augo trečdaliu.
Didžiausios skolos slegia Graikiją, kur įsipareigojimų našta padidėjo 63 proc. Kitos šalys, kuriose skolų padaugėjo daugiau nei 10 proc. – Jungtinė Karalystė, Airija, Danija, Austrija, Portugalija, Vengrija ir Švedija. Lietuva, Islandija, Šveicarija patenka į tą valstybių grupę, kur „daugėja pozityvių ženklų“.
