„Lietuvos rytas“
Dešiniųjų dvikovoje – finalo verta intriga
Pralaimėjusioji gali džiaugtis labiau nei laimėtojas. Taip galima vertinti konservatorių lyderio rinkimus, kuriuos po atkaklios kovos laimėjo dabartinis šios partijos vadovas, premjeras Andrius Kubilius.
Rinkimuose nestigo intrigos. Iš pradžių A. Kubilius buvo atsilikęs keliais šimtais balsų, bet jo varžovės Seimo pirmininkę 61-erių Irenos Degutienės rinkimų štabo nariai neskubėjo švęsti, nes nebuvo rezultatų iš didžiųjų miestų.
Situacija iš tiesų iš esmės pasikeitė, kai dešiniųjų viršūnes pasiekė balsavimo rezultatai iš Kauno. Čia premjeras prieš Seimo vadovę laimėjo įtikinamai ir įsiveržė į priekį. A.Kubilius laimėjo ir Vilniuje, bet I. Degutienė atsirevanšavo Klaipėdoje bei kai kuriuose kituose mažesniuose skyriuose. Nuo 2003-iųjų konservatoriams vadovaujantis 54 metų A. Kubilius surinko 5546 bendražygių paramos, o I. Degutienė – 4628.
Atrodo, toks geras I.Degutienės pasirodymas ir jai pačiai, ir jos aplinkai įkvėpė dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
Partijos ir taupė, ir išlaidavo
Turtingiausia partija per šiemet vykusius savivaldos rinkimus buvo konservatoriai, o išlaidžiausia –Liberalų sąjūdis, likęs su didžiausia skola. Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos finansinės ataskaitos rodo, kad rinkimams partijos ir savarankiški kandidatai surinko 13,59 mln. litų, tačiau išleido 15,66 mln.
Konservatoriams pavyko sukaupti 2,42 mln. litų, o rinkimai jiems atsiėjo 2,37 mln. Tuo metu socialdemokratai, iš rėmėjų gavę 1,76 mln. litų, išleido 1,9 mln. Trečiąją vietą pagal surinktų pinigų sumą užima Liberalų ir centro sąjunga – 1,579 mln. litų, bet rinkimams panaudojo 1,83 mln.
Su didžiausiais finansiniais įsipareigojimais liko Liberalų sąjūdis, surinkęs 1,274 mln. litų ir išleidęs 2,52 mln. Partijai teks grąžinti beveik 1,27 mln. litų skolų.
Pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvavę save išsikėlę kandidatai drauge surinko 1,34 mln. litų aukų, o išleido 1,43 milijono. Pavyzdžiui, Artūrui Zuokui ir Vilniaus koalicijai rinkimai atsiėjo 351 tūkst. litų.
„Verslo žinios“
Visagino AE reikia pamiršti elektros rinkos kainas
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis VŽ teigė abejojantis dėl ekonominės Visagino AE projekto rizikos. „Kviesdami investuotojus nežinome, kas prisiims projekto sąnaudų viršijimo riziką, rinkos riziką, jeigu ilgainiui atsirastų naujų, pigių elektros generavimo technologijų“, – svarstė R. Kuodis.
Jo požiūriu, „sunkiai įmanoma suderinti laisvosios elektros rinkos ir stambaus energetinio objekto, kuris negalės bankrutuoti, statybą“, be to, „naivu tikėtis, kad investuotojas ateitų į plyną lauką be tokių garantijų, vien tik turėdamas perspektyvą parduoti elektros energiją per laisvą elektros biržą“. „Statydami atominę, greičiausiai turėsime pamiršti iliuzijas, kad elektros energetikos sektorius bus grįstas vien rinkos principais“, – VŽ kalbėjo R. Kuodis.
Aukštas vienos Rusijos energetikos bendrovės vadybininkas VŽ siūlė atkreipti dėmesį, kad Baltarusijoje projektuojamą jėgainę numatoma statyti už Rusijos pinigus: „Taigi ji gali būti statoma arba nestatoma atsižvelgiant į tai, ar Lietuvai ir Rusijai pavyktų pasiekti platų susitarimą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje“.
Paklaustas, kas galėtų nurodyti Rusijos poziciją įsivaizduojamose derybose, vadybininkas sakė: „Kaliningrado srities izoliacijos grėsmė, bendros elektros energetikos sistemos išsaugojimas ir Rusijos dalyvavimas įgyvendinant strateginius projektus“.
„Lietuvos žinios“
Dešiniesiems vadovaus skandalingasis turtuolis
Rusijos oligarcho Michailo Prochorovo kuriama partija „Visos Rusijos liaudies frontas“ – tik gudrus Vladimiro Putino ėjimas siekiant neutralizuoti varžovą Dmitrijų Medvedevą.
Pagrindinė politinė intriga Rusijoje tebelieka neaiškus Kremliaus kandidatas kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Abu dažniausiai minimi pretendentai – V. Putinas ir D.Medvedevas – atkakliai atsisako patvirtinti savo ryžtą balotiruotis. Tuo metu Rusijos valdžia suverenios demokratijos dvasia inicijuoja procesus, kurie leis valdančiajam luomui ir po kito rinkimų ciklo likti prie valdžios vairo ir turto.
Šiek tiek netikėtas V. Putino pareiškimas apie Visos Rusijos liaudies fronto kūrimą apriboja D. Medvedevo prezidentines ambicijas. „Frontas“ vien dėl numanomo masiškumo turėtų įgyti „kairįjį“ pobūdį. V. Putinas, kaip to „fronto“ įkvėpėjas ir neformalus lyderis, šitaip atnaujintų politinę sutartį su jį ilgą laiką rėmusia „tyliąja dauguma“. Ne paskutinis motyvas čia gali būti ir socialinio lifto suteikimo galimybė ambicingiems jauniems politikams: dabartinis elitas jau bent dešimt metų rūgsta savo sultyse, potencialūs visuomenės lyderiai nustumiami į politinį užribį. Galimas elito praplėtimas tik sustiprintų režimą.
Egipto užkratas persikėlė į Ispaniją
Ispanijos „prarastoji karta“ pakilo į kovą už savo teises. Beviltiškoje padėtyje atsidūręs Ispanijos jaunimas nebegali daugiau tylėti. Sekmadienį Ispanijoje vyko vietos valdžios rinkimai tūkstančiams jaunų žmonių visoje šalyje įsitvirtinus protesto stovyklose.
Ispanijos jaunimas pyksta dėl valdžios ekonomikos politikos ir didžiulio nedarbo. Jis Ispanijoje šių metų pirmą ketvirtį siekė 21,3 proc., o tarp jaunimo – 45 proc.
Protestai Ispanijoje nesiliauja jau visą savaitę ir nebuvo nutraukti savaitgalį nepaisant to, kad prieš rinkimus jie buvo uždrausti.
Valdantieji socialistai neabejotinai turėjo patirti didžiulių nuostolių renkant miestų tarybas ir regionines vyriausybes. Socialistų premjero Jose Luiso Rodriguezo Zapatero vyriausybė pastaruosius metus galynėjasi su recesija, bet jos pastangos sukurti naujų darbo vietų kol kas bevaisės: Ispanijoje nedarbas – didžiausias Europoje, darbo neturi 4,9 mln. žmonių.
