G. Šileikaitė.
Esminis dviejų jaunų karjeristų skirtumas – Adomo ir Marijos, arba jupio ir bobo.
Kada nors susimąstėte, kodėl jūsų kolegė Marija darbe, važinėjanti geru automobiliu, mieliau renkasi vintažo krautuvėlės Senamiestyje asortimentą, nors lengvai galėtų įpirkti vardinį dizainerio siūtą kostiumėlį?Arba kodėl jūsų geras bičiulis Adomas moka milžiniškus pinigus už prabangų butą miesto centre, nors dienų dienas, o dažnai ir vakarus, leidžia biure? Kol Jūs galvojate, aš jums papasakosiu.
Tikriausias pasakymas, kad visi priklausote tam tikroms visuomenės grupėms, yra gana aiškus ir paprastas. Jūsų disponuojama padėtis visuomenėje, supraskit, ne socialinė kasta kaip kokioje Indijoje, bet labai natūralūs socialiniai ryšiai, jus priskiriantys prie vienokių ar kitokių žmonių. Net ir priklausydami aukštesniajam vidutinės klasės visuomenės sluoksniui, jūs ir jūsų bičiulis ar kolega esate skirtingi.
Preferencijos, atrodo, labai panašios: jūs daug ir nelengvai dirbate, kad uždirbtumėte. Tai jus skiria nuo tų, kurie yra kokio nors tėvų verslo paveldėtojai ar pinigus gyvenime užsidirba ne pačiais sąžiningiausiais būdais. Vadinasi, visi jūs, aukštesnės vidutinės klasės skaitytojai – išsilavinę ir sofistikuoti – turėtumėte ir savo socialinę padėtį vertinti panašiai. Tačiau čia jums pateiksime du argumentus, kuriems jau suteiktas mokslinis ar pseudomokslinis terminas, įvertinti skirtingas individų preferencijas lemiančius veiksnius.
Jūsų jau minėtas geras bičiulis Adomas Vakaruose jau seniai būtų pavadintas jupiu. Kas tai? Skubame paaiškinti. Adomas – jaunas karjeristas, visai neseniai baigęs prestižinius ekonomikos mokslus Londone, dar tuomet, kai paskolų sistema neatrodė beprotiška ir Londono Ekonomikos direktorius sėdėjo savo poste. Nusprendęs, jog Vakarų Europoje su turimu potencialu jis bus tik vienas iš milijono, grįžo atgal į Lietuvą ir įsidarbino tarptautinėje kompanijoje specialistu.
Adomas daug dirba, dažnai neturi laiko pietums, o darbadienių vakarais neskuba į savo brangius namus miesto širdyje, nes jo ten nelaukia jauna žmona. Tiesa, jis mėgsta linksmintis ir tai dažniausiai daro savaitgaliais su kitais, panašiais į save, aplankydamas prašmatniausias miesto vietas tik dėl to, kad kitądien galbūt pateks į geltonosios spaudos puslapius.
Tačiau, kai jau ateina atostogų metas, Adomas kaip reikiant į jas išsiruošia: dažniausiai mėgsta smėlėtų paplūdimių, gero viešbučio aptarnavimo ir skanių kokteilių prie baseino kombinaciją kur nors egzotiškose Kanarų salose, net jeigu jis ir nesiruošia lipti ant raudonojo kilimo. Adomas Lietuvoje priklauso aukštesniajai vidutinei klasei, jis bodisi egiptais ir tunisais (o dabar ten dar ir nesaugu!), todėl ir jo atostogų destinacijos turi sutapti su pasaulio grietinėlės mėgstamiausiais kurortais.
Supraskit, Adomas nėra tuščiagarbis jaunas darboholikas, šeštadieniais pametantis brangaus burbono stiklų skaičių, tačiau pinigai jam – tikslas, tai būdas parodyti statusą per daiktus ir laisvalaikio būdą, galimybė save išskirti iš kitų galbūt panašių į save. Galiausiai tai nuoroda, jog viską, ką turi ir kuo didžiuojasi, jis pasiekė per gerai mokamą darbą, na, ir sąlyginai per tą prestižinį diplomą iš Londono.
Marija lygiai taip pat galėtų didžiuotis, nes prestižines teisės studijas baigė taip pat viename geriausių Didžiosios Britanijos universitetų, kurio pavadinimo vėlgi negalime minėti galimos reklamos sumetimais. Tačiau didžiuojasi ji labiau tuo, jog ten įstojo ir baigė kaip viena geriausių studenčių, bet ne dėl to, jog rankose laiko prestižinio universiteto diplomą. Marija galvoja, jog gyvenime visi yra vertinami ne pagal rūbų etiketes ir automobilio markes, o pagal jų sugebėjimus.
Nors uždirba ji kone dvigubai daugiau nei Adomas, Marijai pinigai niekada nebuvo tikslas, greičiau priemonė originaliai praleisti laisvalaikį ir įgyvendinti beprotiškiausius savo pomėgius. Štai praeitą savaitę ji ne juokas išgąsdino savo būsimą vyrą pareiškusi, jog prisijungs prie jėgos aitvarų mėgėjų, kurie vasaromis gaudo bangas, o žiemą šokinėja per pusnis įsikinkę tuos be proto brangiai atsieinančius jėgos aitvarus. Marijai patinka egzotiškos kelionės, ji nemėgsta drybsoti ant karšto pietų smėlio gurkšnojant margaritas. Gal dėl to vasarą jiedu su vyru patrauks per Islandijos ledo ir pelenų žemę. Marija yra girdėjusi, jog tokio gamtos grožio pasaulyje daugiau niekur negalima rasti.
Vakaruose Marija jau seniai būtų pavadinta bobo. Kas tai? Skubame paaiškinti. Nors prestižiniai mokslai, neeiliniai sugebėjimai ir suteikia galimybę Marijai užsidirbti ir ji, kaip ir Adomas, priklauso aukštesniajai vidutinei klasei, jai būdingas kitoks gyvenimo būdas, jos nieku gyvu jupe pavadinti negalėtume. Marija turi bohemiškumo prieskonį gyvenime, taip, to paties, apie kurį tiek daug kalbama, bet visai mažai iš tiesų žinoma. Originalumas ir praktiškumas nevertinant savo galimybių jai yra svarbiausia, todėl jos bute centre nerasite prabangaus kailio ir odos dueto svetainėje kaip kad pas Adomą, tačiau virtuvėje ir vonioje nesugebėsite nepastebėti itin kokybiškos buitinės technikos.
Supraskit, Marija ne iš tų, kurios tik sukasi virtuvėje, nepamirškit, jog ji daug dirba. Bet gyvenime labiau už viską ji vertina kokybę ir praktiškumą, todėl savaitgaliais ją labai retais atvejais, nebent tuomet, kai jos bičiulės rengiasi kasmėnesiniam mergaitiškam pasiplepėjimui, išvysite pametant skaičių prancūziško vyno taurių ten, kur mėgsta rinktis Adomas ir jo kompanija. Ji mieliau šeštadienio rytą užsuks į ūkininkų turgelį nusipirkti brangaus naminio sūrio ir ką tik keptos duonos, o vakarą praleis vienos pažįstamos menininkės papuošalų pristatymo vakare.
„Turėti ar būti“, – filosofiškai prasidėjusio pavasario proga Jums ir linkime pasvarstyti.
