„Verslo žinios“
Visuomenė į investuotojus žiūri įtariai
Kone visi rimtesni investiciniai ir infrastruktūros projektai susiduria su visuomenės pasipriešinimu. Pavyzdžiui, trečiadienį sostinėje piketavo nedidelis būrelis žmonių, nepatenkintų Žirmūnų mikrorajono pakraštyje planuojama atidaryti pramonės laboratorija, kurioje bus surenkami saulės elementai. Jie tvirtino, kad Žirmūnų gyventojams trūksta informacijos apie čia vykstančius darbus ir kankina abejonės, ar gamyba nebus pavojinga.
Vitalijus Žūta, bendrovės „Fortum Heat Lietuva“, Klaipėdoje dalyvaujančios pirmosios šalyje atliekas kūrensiančios elektrinės statybose, generalinis direktorius, pažymi, kad patvirtinti projektą užtruko apie penkerius metus. O galėjo užtrukti dar ilgiau, jei ne palankus daugumos Klaipėdos politikų požiūris.
Prieš Vilniaus regioninės atliekų deginimo gamyklos projektą piestu stojo ir bent laikinai pristabdė sostinės Lazdynų bendruomenė.
Valstybės įmonės turi sukaupusios ketvirtį milijardo
Galimybės gauti didesnes pajamas iš valstybės turto, neperkeliant naštos ant mokesčių mokėtojų pečių, maksimaliai dar nėra išnaudotos, teigia Finansų ministerija. Ji suskaičiavo, kad valstybės įmonių privalomuose rezervuose sukaupta daugiau kaip 245 mln. Lt pelno.
„Kai kurių įmonių rezervai viršija įstatyme nustatytus dydžius, kitų įmonių – dideli nepaskirstytieji pelnai“, – atkreipia dėmesį finansų specialistai.
Todėl, parengę Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas, jie siūlo numatyti, kad dalį valstybės įmonės paskirstytinojo pelno būtų galima skirti valstybei. Kartu siekiama atsisakyti nuostatos, kad mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise būtų siejamas su apmokestinamuoju pelnu – dabar teisės aktai numato, kad šis mokestis negali būti mažesnis negu 10 proc. apmokestinamojo pelno.
„Lietuvos rytas“
„Auska“ vilios Rusijos turtuolius
Prie pat jūros esantis prestižinis viešbutis „Auska“ nuo gegužės mėnesio 10 metų išnuomotas Vilniaus bendrovei „Ambra investicijos“. Išlaikyti elektra šildomą viešbutį „Baltijos” poilsio namams praėjusiais metais kainavo 653 tūkst. litų, o šis per vasarą neuždirbo nė 300 tūkst. litų. „Auskos” nuostoliai būtų buvę dar didesni, bet nuo rudens ji iš viso buvo uždaryta ir nešildoma. Išnuomojusi viešbutį įmonė kasmet gaus apie 440 tūkst. litų pajamų.
Dar už 30 tūkst. litų per metus išnuomotas viešbučio inventorius, apie šimtą tūkstančių litų kasmet „Auskos” nuomininkai mokės už viešbučio administravimą, nes jame paliktas dirbti 12 „Baltijos” poilsio namų darbuotojų kolektyvas.
Vilniaus bendrovė į viešbučio atnaujinimą pasiryžusi investuoti apie 3–3,5 mln. litų. Už šias lėšas ketinama pakeisti viešbučio langus, duris, suremontuoti stogą.
Nekilnojamuoju turtu besiverčianti bendrovė „Ambra investicijos” į „Auską” vilios turtingus poilsiautojus iš Rusijos. Anksčiau nuo 300 iki 600 litų už parą kainavę viešbučio kambariai dabar siūlomi už gerokai didesnę kainą.
„Lietuvos žinios“
Pirkėjai galės atsiskaityti e. kortele
Bene didžiausiame iš Kaune kada nors rengtų tarptautinių renginių Hanzos dienose pristatoma naujovė – galimybė už suvenyrus, gėles ir raštinės reikmenis atsiskaityti elektronine kortele. Toks mokėjimo už pirkinius būdas, kai pinigai nuo pirkėjo kortelės nuskaičiuojami priglaudus ją prie mobiliojo telefono, masinių renginių metu Europoje bus panaudotas pirmą kartą.
Lietuvos įmones vienijančio „E-klasterio“ vadovas Albinas Bačiliūnas pasako, kad elektroninės kortelės, dar vadinamos piniginėmis, veikia tokiu pat principu kaip elektroniniai visuomeninio transporto bilietai. Jas galima papildyti, naudoti kaip nuolaidų kortelę. Iki šiol nebuvo daug vietų, kuriose galima atsiskaityti tokia kortele. Ją nuskaitant iki šiol naudoti tik specialūs terminalai. Hanzos dienose vietoj terminalų bus panaudoti mobilieji telefonai.
