Dervišai aplink save sukasi tarsi nesiekdami kojomis žemės.
„Šokantys dervišai“ Turkijos kultūros dienų metu šį ketvirtadienį ir šeštadienį Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje surengs išskirtinius pasirodymus.
Dervišai – tai musulmonų asketai, praktikuojantys mistinę islamo srovę sufizmą, kuri derina idealistinę metafiziką su asketizmo praktiką. Gyvendami savotiškuose „vienuolynuose“, vadinamuose hanakuose, tik iš išmaldos, dervišai taip ugdo nuolankumą ir naikina savo egoizmą.
Kai kalbame apie žymiuosius Turkijos „šokančius dervišus“, prieš akis iškyla baltais lyg sniegas rūbais vilkintys, aplink besisukantys, tarsi kojomis žemės neliečiantys dervišai – semazenai, paskendę vidiniame transe.
Semazenai arba dervišai sukasi į širdies pusę aplink savo ašį ir ratu aplink semahane – vietą, kurioje atliekama sema. Semahane dešinė pusė simbolizuoja materialų pasaulį, o kairė – dvasinį. Semazenas iškėlęs dešinę ranką į viršų gauna Dievo malonę, o kairiąją laiko nuleistą, kad perduotų gautą malonę žmonėms.
„Šokantys dervišai“ – tai dvasinė kelionė tampant tobulu žmogumi, kurią lydi tradicinė užburianti savo paslaptingumu turkiška muzika ir specialūs šventieji skaitymai bei giesmės.
Vienas žymiausių semos mokytojų, XII amžiaus poetas ir sufijus Mevlana Dž. Rumi apie „šokančius dervinus“ yra pasakęs: „Sema – įsimylėjusiųjų vaišės, nes Semoje yra susitikimo su Kūrėju svaja“.
2005 m. UNECO Semą įtraukė į žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą, o 2007 m. paskelbė Mevlana Dž. Rumi metais.
Be „šokančių dervišų“ pasirodymų, ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį Vilniaus Rotušės aikštėje tautinius šokius pristatys turkų, lietuvių, totorių, karaimų ir kazachų šokių grupės.
Penktadienį taip pat Rotušės aikštėje vyks turkų muzikos koncertas.
Birželio mėnesį kino teatre „Skalvija“ vyks turkų kino festivalis.
