Dėl minimalios algos didinimo negali apsispręsti nei darbdaviai, nei politikai.
Diskusijoms dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo persikėlus į Seimą, Vyriausybė neketina nusileisti ir prie šio klausimo žada grįžti tik rudeniop. Ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas, dar dirbdamas Lietuvos laisvosios rinkos institute (LLRI) ir prieš dvejus metus siūlęs mažinti MMA, savo žodžių neišsižada ir šiandien.
800 litų prieš mokesčius ir 670 litų po jų siekianti MMA yra per maža. Dėl to sutarė visi Seimo nariai, šiandien diskutavę dėl dviejų rezoliucijų, kuriomis siekta siūlyti Vyriausybei didinti MMA. Visi parlamentarai pripažino, kad mūsų šaliai garbės nedaro faktas, kad pagal MMA Lietuva lenkia tik Bulgariją ir Rumuniją.
Vieną rezoliucijų pristatęs Vidmantas Žiemelis dėstė, kad MMA turėtų didėti iki 900 litų nuo liepos 1-osios, o nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1000 litų. Toks žingsnis esą tik padės dar labiau atsigauti šalies ekonomikai, nes didesnes pajamas gaunantys gyventojai daugiau vartos. Valstybė taip pat neturėtų nukentėti, nes, jo duomenimis, šalies biudžetas papildomai gaus 26 mln. litų, o per metus – 52 mln. litų.
Jis atkreipė dėmesį, kad 20 litų skirtumas tarp MMA (670 litų) ir bedarbio pašalpos (650 litų) neskatina dirbti. „Protinga Vyriausybė turėtų pasinaudoti proga padidinti pajamas be papildomų mokesčių“, – kalbėjo parlamentaras ir pridūrė, kad neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų didėti nuo 470 iki 530 litų.
Kolegų paklaustas, kaip toks sprendimas paveiks smulkųjį ir vidutinį verslą, V. Žiemelis buvo įsitikinęs, kad verslininkų, kurie darbuotojams mokėti 670 litų (atskaičius mokesčius), „beveik nėra“. Be to, jeigu Vyriausybė, didindama MMA, padidintų ir NPD, tai „smulkiajam verslui būtų naudinga“.
Statistikos departamento duomenimis, beveik dešimtadalis visą darbo laiką dirbusių žmonių Lietuvoje tenkinosi minimalia alga.
Rekomendacijų rinkinys
Dar vieną rezoliucijos projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos“ pateikė valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jame nenurodyta konkrečių skaičių, tačiau siūloma Vyriausybei „remiantis objektyviais ekonominės socialinės padėties vertinimais neatidėliojant suformuoti poziciją savo atstovams Trišalėje taryboje dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, o gavus Trišalės tarybos teikimą – priimti Vyriausybės nutarimą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“.
Šią rezoliuciją pristatęs Gintaras Songaila tvirtino, kad 1000 litų yra skurdo riba, tačiau dėl MMA turi apsispręsti Trišalė taryba: „Seimas gali tik rekomenduoti ir turi duoti ženklą, kad ateina tvaraus augimo etapas“.
Jis pripažino, kad sąžiningai dirbančiam smulkiajam verslui MMA padidinimas gali turėti neigiamų pasekmių. Todėl rezoliucijoje siūloma Vyriausybei svarstyti ir diferencijuotos MMA modelį atskiroms ūkio šakoms.
Pats G. Songaila Seimo nutarimu siekia įpareigoti Vyriausybę imtis priemonių, kad ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis būtų padidintas ne mažiau kaip 200 litų ir siektų ne mažiau kaip 1000 litų. Prieš šio klausimo, kaip ir dėl minėtų rezoliucijų, Seimas dar grįš kitą savaitę.
Ilgai laukę dar palaukit
Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas konstatavo, kad „mažos algos iš Lietuvos išvarė daug žmonių ir daug jaunimo išvažiavo“. Tačiau rezoliucijos padėties nepakeis – esą jų jau daug buvo priimta, tačiau nieko taip ir nebuvo padaryta.
Išdėstęs nuogąstavimus, kad padidinus MMA smulkusis verslas būtų priverstas „slėptis po kilimu“, parlamentaras pasiūlė mūsų valdžios atstovų itin mėgstamą gumos tempimo sprendimą – „rezoliucijas sujungti, sudaryti redakcinę komisija, pamatyti realias galimybes, įvertinti politinius aspektus, įtraukti darbdavius ir darbuotojus ir priimti efektyvesnę rezoliuciją, kuri būtų svarstoma prieš kitų metų biudžetą“.
Primename, kad Liberalų sąjūdžio frakcija yra pateikusi siūlymą didinant MMA iki 1000 litų, tačiau kartu 5-10 proc. mažinti valdžios sektoriaus mokos fondą.
G. Kadziauskas žodžių neišsigina
Prieš dvejus metus, kai šalis buvo atsidūrusi pačiame krizės dugne, buvo pasigirdę siūlymų netgi mažinti MMA iki 600 litų. Tokį radikalų sprendimą teikė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), kurio ekspertai laikėsi nuomonės, kad mažesnė MMA yra pagalba žmonėms, kurie rizikuoja prarasti darbą.
Tuometis instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas tąkart pripažino, kad išgyventi iš minimalios algos, gaunant tik ją, yra sudėtinga. Tačiau mažesnė MMA leistų darbo rinkoje išlikti žemesnės kvalifikacijos, mažesnės patirties darbuotojams.
Ūkio viceministru tapęs G. Kadziauskas ir dabar laikosi tokios pačios nuomonės: „Tai yra ekonomikos dėsnis, kuris nesikeičia nuo to, kurioje barikadų pusėje esi. Jeigu administraciniu sprendimu padidiname kainą, kai kurių pigesnių gėrybių rinkoje neatsiranda. Tas pats ir su darbo rinka. Jeigu didėja MMA, kai kurių mažiau apmokamų darbo vietų nebelieka. Tuomet ir kyla klausimas – kas geriau: ar turėti didesnę MMA, bet mažiau darbo vietų, ar mažesnę MMA, bet daugiau darbo vietų?“
Ūkio viceministras nesiryžo nurodyti ribos, iki kurios vertėtų padidinti MMA. Jis akcentavo, kad šiuo metu verslas tebėra labai nevienalytis, todėl kai kuriems sektoriams didesnė MMA bus lengviau praryjamas kąsnis, o smulkiajam ir vidutiniam verslui gali kilti rimtų problemų.
„Todėl ir Vyriausybei liko abejonių, ar dabar padidinus MMA, tai netaps skaudžiu smūgiu ir valstybės biudžetui, ir smulkiajam bei vidutiniam verslui“, – dėstė G.Kadziauskas.
Jis pripažino, kad išeitimi galėtų tapti diferencijuota MMA, tačiau supranta verslo nuogąstavimus, jog toks sprendimas gali iškraipyti konkurencines sąlygas. „Sunku pasakyti, kiek ilgai Lietuvoje valdžia reguliuos MMA dydį, tačiau pagrindinis Vyriausybės tikslas turėtų būti ne didesnė MMA, o kad šalyje būtų kuo mažiau žmonių, gaunančių MMA“, – portalui IQ sakė G.Kadziauskas.
Žala biudžetui
Finansų ministerija šiandien pateikė skaičiavimus, kokia būtų MMA didinimo įtaka viešiesiems finansams. Jei MMA būtų didinama iki 900 Lt, nekeičiant NPD, nacionalinio biudžeto išlaidos dėl viešajame sektoriuje dirbančių žmonių algų padidinimo augtų 85,6 mln. litų, tačiau jų neatsvertų 64,7 mln. litų padidėjusios „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir nacionalinio biudžeto pajamos.
Jei MMA būtų padidinta iki 900 litų, o NPD – iki 530 litų, tačiau įvertinus, kad padidėtų ir asmenų, kuriems taikomas NPD, skaičius, nacionalinis biudžetas per metus netektų 245 mln. litų, o viešieji finansai – apie 201 mln. litų.
O jeigu pagal tą patį scenarijų asmenų, kuriems taikomas NPD, skaičius nekistų, nacionalinis biudžetas netektų 204 mln. litų, o viešieji finansai – 159 mln. litų.
