Graikai tebesiaiškina santykius su TVF ir kitais skolintojais.
Didžiulių skolų slegiamos Graikijos likimas išlieka neaiškus. Mat euro zonos finansų ministrams pareiškus apie galimybę restruktūrizuoti Graikijos skolas, prieš tokius ketinimus pasišiaušė Europos centrinis bankas (ECB). Tačiau nors šalį drebina finansiniai neramumai, ten dirbantys Lietuvos verslininkai teigia neigiamų pasekmių nepajutę.
Euro grupės pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio pasisakymus apie galimą „minkštą“ Graikijos skolų restruktūrizavimą ECB vyriausiasis ekonomistas Juergenas Starkas pavadino katastrofos receptu. O jam antrinęs ECB tarybos narys Lorenzo Bini Smaghi pareiškė, kad skolų restruktūrizavimas ne tik parklupdytų visą Graikijos ekonomiką, bet ir būtų labai nenaudingas visai euro zonai.
TVF reikalauja reformų
Savo ruožtu Graikijoje prakaitavusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija ragina šalies vadovus imtis griežtų reformų. Kitaip šalies planai sumažinti sumažinti biudžeto deficitą esą nebus sėkmingi.
Misijai vadovavęs Poulas Thomsenas spaudos konferencijoje Atėnuose sakė, kad šiuo metu šalis stengiasi sumažinti biudžeto deficitą, kad šis neviršytų 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau tam, kad šalis įvykdytų Europos Sąjungos (ES) ir TVF reikalavimus, šiemet ji turi biudžeto deficitą sumažinti iki 7,6 proc.
Graikija, įsipareigojusi iš privatizavimo programos surinkti 50 mlrd. eurų, pranešė nusamdžiusi konsultantus, kurie padės jai įgyvendinti šiuos ketinimus.
„Mes pagreitinsime šį procesą sumažindami valstybės dalį telekomunikacijų, uostų, elektros energijos, loterijų kompanijose“, – vardijo šalies ministras pirmininkas George’as Papandreou.
Tačiau ES ir TVF, prieš skirdami tolesnę paramą Graikijai, pageidauja žinoti daugiau detalių apie Graikijos planuojamus veiksmus. „Ši programa neveiks, jeigu per ateinančius mėnesius nebus ryžtingai atgaivintos struktūrinės reformos“, – įspėjo P. Thomsenas.
Lietuviai neramumų nejaučia
Tačiau, kaip IQ.lt informavo Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos verslininkai Graikiją purtančių finansinių bėdų kol kas nepajuto. Taip yra todėl, kad šalys nėra užmezgusios itin stiprių prekybos ryšių.
Tai patvirtino ir su Graikija dirbančios Rokiškio bendrovės „Lašų duona“ ekonomikos ir finansų direktorius Nerijus Aukštuolis. Jo teigimu, Graikijos parduotuves pasiekia tik nedidelė bendrovės gaminių dalis. „Eksportas į Graikiją sudaro tik labai mažą dalį – kelis procentus – mūsų eksporto. Todėl nepajutome, kad kažkas būtų blogai“, – dėstė N. Aukštuolis.
Jis sakė, kad įmonė stebi neramią situaciją Graikijoje, girdi žinių apie šlubuojančius įvairius atsiskaitymus, tačiau pati to esą nejaučia, nes dirba tik pagal išankstinius apmokėjimus.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Graikiją šių metų sausio-kovo mėnesiais sudarė 8,9 mln. litų. Importas iš Graikijos į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 8,8 mln. litų.
Praėjusiais metais Lietuva į Graikiją eksportavo prekių už 52,2 mln. litų, o importavo – už 44,8 mln. litų.
