„Verslo žinios“
Galimybės verslui Baltarusijoje
Baltarusijos rublio griūtį atlaikys toli gražu ne visos šioje šalyje dirbančios įmonės. Ekspertai tai vertina kaip lietuvių, kurie nebijo rizikuoti, galimybę pagaliau įsitvirtinti šioje valstybėje. Tiems, kurie Baltarusijoje gamina ir ten pagamintą produkciją eksportuoja, prasidėjo aukso amžius: žaliavos ir darbo jėga sparčiai pinga. Ekspertai vieningi ir dėl to, kad greita privatizacija, apie kurią kalbama jau keletą metų, dabar neišvengiama, nes nepardavusi turto valstybė vargu ar pajėgs padengti biudžeto deficitą.
„Nesivyniojame meškerių ir nežadame grįžti atgal į Lietuvą. Dirbti sunku, nes importas beveik sustojęs, tačiau, kai viskas atsigaus, bus per vėlu kurtis iš naujo“, – kalba Vytautas Zinkevičius, bendrovės „Fima“ plėtros direktorius.
Tačiau ES planuojamos ekonominės sankcijos Baltarusijai gali pastūmėti ją į Rusijos glėbį ir padaryti didžiulių nuostolių Lietuvos bei kitų ES valstybių, palaikančių gaudžius verslo ryšius su Baltarusija, ekonomikai.
Plėtoja „debesų kompiuteriją“
Lietuvoje „debesų kompiuterija“ įtraukia vis daugiau IT bendrovių. Jos prognozuoja, kad po ketverių metų „debesų kompiuterijos“ paslaugomis naudosis daugiau kaip pusė Lietuvos įmonių. „Debesų kompiuterijos“ pranašumas – ji leidžia įmonėms atsisakyti didelių investicijų nuosavai IT infrastruktūrai įsigyti. Įmonės gali ją gauti kaip paslaugą, mokėdamos tik už tai, kuo tuo metu naudojasi.
Pernai šias paslaugas pasiūlė „Blue Bridge“ ir „Baltnetos komunikacijos“. Jas teikia ir „Teo LT“ įmonių grupei priklausanti „Baltic Data Center“, daugiausia besiorientuojanti į stambiojo verslo klientus. O šiemet į „debesų kompiuterijos“ rinką įžengti ir pasti „Teo LT“. Ji taikosi į smulkiųjų ir vidutinių įmonių segmentą.
„Debesų kompiuterijos“ paslaugos yra viena svarbiausių mūsų įmonių grupės IT paslaugų plėtros krypčių. Jau
artimiausiu metu ketiname tapti tvirta šios rinkos lydere“, – žada Arūnas Venclovas, „Teo LT“ IT sprendimų
skyriaus vadovas.
Kovą „Teo LT“ pasiūlė „debesų kompiuterijos“ principais veikiančią balso telefonijos paslaugą, kuri
organizacijoms leidžia telefonų tinklus kurti be papildomos biure įrengtos įrangos.
„Lietuvos rytas“
Muitai automobiliams dar nedidės?
Naudotų automobilių pardavėjai trina rankomis: pirkėjai iš Rytų neturėtų pasitraukti ir po liepos. Aiškėja, kad grėsmingi muitai tokiems automobiliams įsigalios mažiausiai pusmečiu vėliau, nei manyta. Neoficialią informaciją apie didesnių muitų atidėjimą vėlesniam laikotarpiui gavo mūsų šalies pareigūnai. Beje, šis sprendimas nukeliamas jau ne pirmą kartą.
„Muitų sąjungos įsigaliojimas, pastaraisiais duomenimis, vėl nukeltas, dabar – iki 2012 metų sausio 1 dienos”, – teigė Ūkio ministerijai priklausančios viešosios įstaigos „Eksportuojanti Lietuva“ analitikai.
Lietuviai atveria pinigines
Šalies bankuose daugiausia indėlių buvo sukaupta šių metų pradžioje: tuo metu gyventojai laikė apie 26 mlrd. litų. Tai beveik 2,5 mlrd. litų daugiau nei prieš krizę. Tačiau praėjo vos trys mėnesiai ir taupumas išgaravo: balandžio pradžioje terminuotųjų indėlių buvo puse milijardo mažiau.
Per tą patį laikotarpį puse milijardo litų sumažėjo ir sąskaitose iki pareikalavimo esančių žmonių pinigų. Bankininkai teigia, kad krizės įkarštyje kaupti santaupų puolę gyventojai jau atsikrato šio įpročio ir mėgaujasi pirkiniais.
„Vartojimas šalies viduje didėja, nes žmonės, kurie turi pragyvenimo šaltinį, pradėjo leisti savo santaupas. Tai – pagerėjusių lūkesčių padarinys”, – sakė banko „Nordea” ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Lietuvos žinios“
Bankai daugiau paskolino būstui pirkti
Bankai deklaruoja jau siūlantys geresnes sąlygas būsto kreditams gauti ir suteikiantys jų daugiau, bet ankstesnio rinkos smukimo įbaugintų pirkėjų tai nevilioja – nejaučiama didelio susidomėjimo gyvenamojo būsto pirkimu.
Bankas „Snoras“ šiais metais, palyginti su 2010 metų sausiu-balandžiu, išduotų būsto paskolų sumą padvigubino. „Nordea“ šiemet pasirašė penktadaliu daugiau būsto kreditavimo sutarčių, „Swedbank“ – trečdaliu, „Danske“ bankas – 25 proc. daugiau.
