„Time“
Pakistanas – draugas ir priešas
Po sėkmingos JAV karinių pajėgu operacijos Pakistane, kurios metu nukautas Osama bin Ladenas, JAV ir Pakistano santykiai klimpsta į vis gilesnę duobę, teigia savaitraštis „Time“. Abi šalys vis dažniau svaidosi piktomis replikomis.
Jungtinių Valstijų pareigūnai vis garsiau kalba apie pokyčius dvišaliuose santykiuose. Keliamas klausimas, kodėl šalis, per pastarąjį dešimtmetį gavusi 20 milijardų dolerių paramos, savo teritorijoje slepia pasaulinio lygio teroristus ir bando trukdyti Jungtinių Valstijų pajėgoms juos sulaikyti. Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris savo teigė, kad „pats laikas abiems šalims gerai įsižiūrėti vienai į kitą ir nuspręsti: draugai mes ar priešai?“
Pakistano atstovai taip pat neatrodo patenkinti susidariusia situacija. „Time“ teigimu, Jungtinių Valstijų oro pajėgos atnaujino nepilotuojamų lėktuvų skrydžius virš Pakistano teritorijos.
Pakistano ministras pirmininkas Yousufas Raza Gilani teigia, jog pastarojo meto amerikiečių veiksmai pažeidžia šalies suverenitetą. Jis taip pat užsimena, jog Pakistano pareigūnai gali panaudoti ginklą, jei JAV pajėgos dar kartą neperspėjusios įžengs į šalies teritoriją.
Vis dėlto abi šalys yra įsipareigojusios viena kitai. Jungtinės Valstijos, norėdamos vykdyti sėkmingas operacijas Afganistane, turi palaikyti gerus santykius su Pakistanu, nes per šios šalies teritoriją eina pagrindiniai tiekimo keliai. Tuo tarpu ekonominių ir socialinių neramumų krečiamam Pakistanui būtina JAV finansinė ir diplomatinė pagalba.
„Newsweek“
Obama įrodė esąs vertas karinių pajėgų vado vardo
Savaitraščio „Newsweek“ teigimu, JAV prezidentas Barackas Obama bus ilgai atsimenamas kaip žmogus, sugavęs Osamą bin Ladeną. Nors anksčiau manyta, kad prezidentas linkęs vykdyti labiau pragmatišką politiką, pastaruoju savo žingsniu jis įrodė esąs vertas lyderio vardo, teigiama savaitraštyje.
Istorikas Douglas Brinkley tvirtina, kad nors Amerikos žmonės palaikė Obamos politiką, jie niekada jo nematė kaip gero vado. Tačiau dabar B. Obama įrodė, kad gali būti ne tik charizmatiškas politikas, bet ir geras karinių pajėgų vadas.
Nors būtent buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas George‘as W. Bush’as, o ne B. Obama, buvo laikomas kietesnės politikos atstovu, dabartinis prezidentas įrodė, kad ryžtingi veiksmai gali duoti vaisių. Kai 2005 metais prezidentas G. W. Bushas praleido panašią galimybę nukauti O. bin Ladeną, pagrindinis jo argumentas buvo baimė sukelti Pakistano nepasitenkinimą, tuo pakenkiant Amerikos kariams Afganistane.
Centrinės žvalgybos valdybos pareigūnas, buvęs šalia B. Obamos, kai JAV kariai vykdė operaciją Pakistane, tikino, kad prezidentui nebuvo sunku duoti nurodymus įvykdyti misiją iki galo. „Jis nė sekundei nesuabejojo“, – teigė savaitraščio šaltinis.
Vis dėlto tai tik maža prezidento pergalė, teigia „Newsweek“. Bedarbystė, sveikatos sistemos reforma ir valstybės skola yra didieji išbandymai JAV prezidentui.
„The Washington Post“
Auksinis valstybės skolos sprendimo būdas
Jungtinėms Valstijoms artėjant prie skolos lubų, buvo atsiminti šalies aukso rezervai, teigiama dienraštyje „The Washington Post“.
„Turint omenyje dabartinę aukso kainą, turimą jo kiekį ir smaugiančią valstybės skolą, tai nebūtų pati blogiausia mintis“, – apie galimybę parduoti turimą auksą Ronaldas Uttas. „Heritage Foundation“ atstovas.
Vis dėlto tokie pasiūlymai nesulaukė prezidento B. Obamos administracijos palaikymo. Valstybės turto fondo sekretoriaus pavaduotojas teigia, kad skubūs veiksmai tik dar labiau pakenktų mokesčių mokėtojams. Net jei ir būtų galvoja apie aukso pardavimą, jo negalima daryti taip staigiai, nes tai tik pakenktų rinkai.
Apytyksliais skaičiavimais, auksas vertinamas 360 milijardų dolerių. Oficialių pareigūnų teigimu, auksas nėra niekam naudojamas, tačiau jo pardavimas gali sumenkinti JAV įvaizdį ir atbaidyti investuotojus. Aukso pardavimo šalininkai tvirtina, kad didžiulė valstybės skola ir taip atbaido investuotojus, o nieko nedarant situacija tik blogėja.
„New York Times“
Pergalės „Eurovizijoje“ džiaugsmas kuriam laikui užgoš rūpesčius
Praėjusį savaitgalį iškovota pergalė „Eurovizijoje“ sukėlė visuotinio džiaugsmo bangą Azerbaidžane. Vis dėlto šalies politikų kalbos apie ištaigingą renginį kitąmet atrodo ironiškai, kai beveik pusė šalies gyventojų vos suduria galą su galu.
Kaip rašo dienraštis „New York Times“, nors Azerbaidžanas bando imituoti demokratiją, žodžio laisvė eiliniam piliečiams yra labiau svajonė nei realybė. Įkvėpti Arabų revoliucijų bangos, Azerbaidžano piliečiai bandė rengti antivyriausybinius protestus, tačiau sulaukė griežto atsako ir dabar tvirtina esantys įbauginti.
Gatvėje pakalbinti piliečiai teigė, kad „Eurovizija“ jiems nė motais. Esą uždirbant 190 dolerių per mėnesį šalyje, turtingoje naftos ištekliais, labiausiai norima socialinio teisingumo. Kiti tuo tarpu krykštavo iš laimės ir teigė, kad tai yra superpergalė šaliai, siekiančiai atkreipti dėmesį į teritorinius konfliktus su kaimynine Armėnija.
Parlamento narė Ganira Pashayeva teigė besivilianti, jog kitą kartą bus švenčiama konflikto dėl Kalnų Karabacho pabaiga.
