Viena priežasčių, dėl kurios neskubama didinti minimalią algą, – esą tai paplonintų ne tik verslo, bet ir valstybės piniginę.
Vyriausybė jau pusmetį vetuoja profsąjungų ir stambiojo verslo atstovų siūlymus didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Toks principingumas gali būti siejamas ir su noru apginti smulkųjį verslą, ir su didesniais politiniais dividendais, jei MMA būtų didinama kitąmet.
Šiandien Trišalėje taryboje svarstytas MMA didinimo klausimas vėl atsidūrė aklavietėje. Nors tokį sprendimą remia profsąjungos ir nemažai darbdavių organizacijų, tačiau Vyriausybės atstovai nusprendė likti smulkiųjų įmonių pusėje ir dar kartą nepritarė siūlymui MMA nuo liepos 1-osios didinti iki 900 litų, o nuo kitų metų sausio – iki 1 tūkst. litų.
Premjeras Andrius Kubilius jau metų pradžioje skeptiškai vertino galimybę įvykdyti darbdavių keliamą sąlygą – MMA didinti tuo atveju, jeigu bus didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis.
Ir A. Kubilius, ir finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas laikosi nuomonės, kad MMA kėlimas turi būti svarstomas ne anksčiau kaip rudenį, kai aiškės kitų metų biudžeto projektas.
„Kol neturime aiškių suskaičiavimų, kaip atrodys 2012 metai, kur numatoma ir taip jau nemažai labai svarbių išlaidų padidinimo – vien tiktai sumažintų pensijų atstatymas pareikalaus 600 mln. litų papildomų išlaidų. Galvojimas, kad galima ir kitose srityse ieškoti didelių papildomų išlaidų, būtų šiandien tikrai neatsargus“, – antradienį Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.
Jis pripažino, kad minimalios algos didinimas viešajame sektoriuje pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Be to, vertėtų svarstyti, kad atskiruose verslo sektoriuose gali būti nevienoda minimali alga.
Pastarąją galimybę kritikavo darbdaviai – esą tokia praktika būtų labai sunkiai įgyvendinama.
Baiminasi bankrotų bangos
Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė, atsargią Vyriausybės poziciją sieja ir su noru apsaugoti smulkųjį ir vidutinį verslą, ir su planais mažinti biudžeto deficitą.
„Smulkusis ir vidutinis verslas kol kas nėra tikras, ar krizė baigėsi, todėl dar negalvoja apie MMA didinimą. Vyriausybė taip pat bijo įstatyme numatyti tokią perspektyvą, nes tai gali sukelti nedidelių įmonių bankrotų bangą“, – ministrų kabineto poziciją vertino D.Rakauskaitė.
Ji pripažino, kad nemaža dalis verslo galėtų didinti MMA, tačiau smulkiajam ir vidutiniam verslui arba naujai įkurtoms įmonėms galėtų būti numatyta lankstesnė tvarka. Sakykim, tik įkurta bendrovė kurį laiką galėtų mokėti mažesnę MMA nei įsitvirtinusi rinkos senbuvė.
„Jeigu darbdaviai pasiryžę didinti MMA, tai jie gali padaryti ir be Vyriausybės pritarimo, todėl nėra reikalo valdžią kaltinti stabdant šį procesą“, – pastebėjo Finansų analitikų asociacijos vadovė.
Delsti naudinga
Galimybę diferencijuoti MMA palankiai vertina ir nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. Esą MMA skirtinguose šalies regionuose galėtų būti skirtinga arba galėtų būti diferencijuojama, atsižvelgiant į darbuotojų amžių: darbo patirties neturintis jaunuolis galėtų uždirbti 800 litų, o vyresnės kartos atstovams turėtų būti nustatyta didesnė MMA.
S. Jakeliūnas taip pat laikėsi nuomonės, kad Vyriausybė, neskubėdama pritarti didesnei MMA, atsižvelgė į skirtingus verslo įmonių interesus. Toks delsimas yra naudingas ir pačiai valdžiai, nes valstybinėse institucijose ir įmonėse yra įdarbinta nemažai žmonių, gaunančių MMA, todėl šiai padidėjus, biudžete atsivertų dar didesnės skylės.
Jis pripažino, kad didinti MMA nuo kitų metų, ypač jei tai bus daroma dukart, Vyriausybei yra parankiau dar todėl, kad ji gali laimėti daugiau politinių dividendų artėjant rinkimams į Seimą.
„Laikas didinti MMA jau seniai atėjo, nes dabar jos dydis nėra adekvatus nei pragyvenimo lygiui, nei kylančioms kainoms“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Pasiūlymų – nors tvenkinį tvenk
Prie diskusijų apie MMA politikai dar grįš ketvirtadienį, nes Seime susikaupė šūsnis rezoliucijų šiuo klausimu.
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis Vyriausybei siūlo nuo šių metų liepos 1 d. didinti MMA iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1000 litų.
Dokumento projekte siūloma taip pat laipsniškai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris galėtų „užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla“.
Gintaras Songaila siekia įpareigoti Vyriausybę imtis priemonių, kad ne vėliau kaip iki 2011m. liepos 1 d. minimali alga būtų padidinta ne mažiau kaip 200 litų ir siektų 1000 litų.
Dar vieną rezoliucijos projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos“ yra įregistravęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jame siūloma Vyriausybei „remiantis objektyviais ekonominės socialinės padėties vertinimais neatidėliojant suformuoti poziciją savo atstovams Trišalėje taryboje dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, o gavus Trišalės tarybos teikimą – priimti Vyriausybės nutarimą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“.
Dokumento projekte siūloma Trišalei tarybai ir Vyriausybei apsvarstyti diferencijuotos minimalios mėnesinės algos nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.
Dar vieną pasiūlymą užregistravo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija – siekiant didinant MMA iki 1 tūkst. litų, esą būtina 5-10 proc. mažinti valdžios sektoriaus mokos fondą bei susijusias išlaidas.
