Po 20-30 metų į pensiją išėję gyventojai esą turėtų gauti ES šalių vidurkiui prilygstančią pensiją.
Didesnės senatvės pensijos ir aiškesnė jų mokėjimo tvarka – tokį pažadą būsimiems pensininkams davė dabartinė valdančioji dauguma, parengusi valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires. Tačiau opozicija būsimos reformos nuostatuose pasigedo konkretumo ir gaires pavadino migla bei dūmų uždanga.
Rimantas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, džiūgavo, kad nepaisant blogėjančios demografinės padėties politikams pavyko rasti būdą, kaip pensijas po 20-30 metų išlaikyti ties ES vidurkiu.
Reformą žadama pradėti keičiant dabartinę pensijų skaičiavimo tvarką ir pereinant prie virtualių sąskaitų arba apskaitos vienetų (taškų) sistemos, sukuriant paskatas dirbti ilgiau, įmokas senatvės pensijai skaičiuojant nuo visų gyventojo gaunamų pajamų, o išmokas senatvėje susiejant su sumokėtomis įmokomis.
Be to, siekiama sutvarkyti valstybinio socialinio draudimo rūšių teisinį reglamentavimą ir apskaitą: atskirti sveikatos draudimą ir pensijų kaupimą nuo valstybinio socialinio draudimo.
Taip pat norima numatyti, kad dėl ekonominės krizės susidaręs socialinio draudimo fondo pajamų ir išlaidų skirtumas būtų dengiamas iš valstybės biudžeto, jeigu tam nepakanka fondo rezervo ir kt.
Politikai ketina priimti teisės aktus ir didinti antrosios pakopos privačių pensijų kaupimo sistemos efektyvumą, o Vyriausybei bus siūloma įvertinti galimybę įsteigti valstybės valdomą pensijų kaupimo bendrovę antrosios pakopos pensijų fondams valdyti.
Formuluotės – guminės
Gairėse jokių konkrečių sumų ar datų nėra numatyta – dėl to politikams teks diskutuoti priimant konkrečius teisės aktus ir įstatymus. Akivaizdu, kad Seimo laukia aštrios diskusijos, nes jau šiandien svarstant gaires, opozicinių frakcijų atstovai bėrė nemažai priekaištų.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis kritikavo, kad gairės per daug abstrakčios, o formuluolės guminės. Jis pasigedo paaiškinimų, iš ko bus toliau finansuojamas „Sodros“ biudžeto deficitas ir neįvykdyti prisiimti įsipareigojimai. „Iš kokio šaltinio bus kompensuojamos dabartiniams pensininkams sumažintos pensijos?“ – retoriškai klausė Seimo narys.
Jo kolega Juozas Olekas dokumentą pavadino „dūmų uždanga“. Ar bus įvesti apskaitos vienetai (taškai), ar virtualios sąskaitos, tokios priemonės netaps garantija, kad gyventojai po 20-30 metų gaus normalias pensijas ir galės gyventi oriai.
Problemos glūdi darbo rinkoje
Būsimas pensijų reformos nuostatas stojo ginti pats premjeras Andrius Kubilius, kuris įrodinėjo, kad po pokyčių pensijų sistema gyvuos be deficito, sugrąžins skolas, o pensijos – bus padorios. Jeigu reformoms nebus ryžtasi, pensijų sistema bus prislėgta skolų.
Vis dėlto Vyriausybės vadovas leido suprasti, kad be skolintų lėšų nebus išsiversta, nes pertvarka siekiama padidinti mūsų sistemos patikimumą tarptautinėse finansų rinkose, todėl bus galima skolintis ir turėti daugiau lėšų pensijoms mokėti.
Kad politikų parengtas dokumentas ir pagal jį vykdyta reforma duos lauktų rezultatų, kelia abejonių ir ekonomistams. Analitikas Valdemaras Katkus teigė, kad koks sprendimas – ar virtualios sąskaitos, ar taškai – būtų priimtas pensijoms skaičiuoti, tai nepadidins pačių išmokų ateities pensininkams.
„Modeliai gali būti įvairūs, tačiau jie nesprendžia esminės problemos, kuri glūdi darbo rinkoje“, – sakė V.Katkus.
Anot jo, jeigu Lietuvoje darbą turėtų daugiau žmonių, „Sodra“ neturėtų nei skolų, nei deficitinio biudžeto. Jis priminė 2008-uosius, kai darbą turėjo beveik 1,5 mln. darbuotojų, visos „Sodros“ problemos buvo pamirštos, o socialinio draudimo fonde buvo sukauptas perteklius.
„Vyriausybė į savo programą turėtų įrašyti pagrindinį tikslą – skatinti kurti darbo vietas. Jeigu Lietuvoje dirbtų apie 1,3 mln. žmonių, daugumos pensijų sistemos problemų pavyktų išvengti. Žinoma, svarbus ir atlyginimų dydis, nes nuo to priklausys sukauptos pensijos dydis“, – teigė ekonomistas.
Tačiau kai kuriuos politikų planus V. Katkus vertina palankiai. Jeigu būtų įkurtas valstybinis antrosios pakopos fondas, tikėtina, kad jo valdymo sąnaudos būtų mažesnės ir tai paskatintų pigti privačių pensijų fondų paslaugas.
