Euro zonos finansų ministrai pripažino, kad pernai Graikijai skirta finansinė parama nesugebėjo išspręsti jos finansinių problemų.
Oficialiai patvirtinę finansinę paramą Portugalijai ir Airijai, euro zonos finansų ministrai antradienį Briuselyje toliau spręs, kaip kovoti su Graikiją slegiančia 327 mlrd. eurų skola.
Pirmadienį vėlai vakare pasibaigusiame susitikime euro zonos finansų ministrai vieningai patvirtino 78 mlrd. eurų paramos paketą Portugalijai. Jų teigimu, ši paskola yra gelbėjimosi ratas ne tik euro zonai, bet ir visai Europos Sąjungai (ES).
Savo ruožtu Portugalija, kuri oficialiai paskolos paprašė praėjusį mėnesį, sutiko reformuoti sveikatos apsaugos sistemą ir vykdyti ambicingą privatizavimo programą.
Skelbiama, kad paramą portugalams skirs ir ES finansinės institucijos, ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Beje, TVF pranešė nutaręs dar kartą padėti Airijai – jai bus skirta 1,58 mrd. eurų dydžio parama.
Graikijos bėdos
Situaciją Graikijoje aptarę euro zonos finansų ministrai pripažino, kad praėjusiais metais šaliai skirtas 110 mlrd. eurų paramos paketas nesugebėjo išspręsti jos finansinių problemų. Todėl buvo užsiminta apie galimybę dalį Graikijos gelbėjimo naštos permesti ant obligacijų savininkų pečių, pratęsiant obligacijų išpirkimo terminus.
Tačiau Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris komentavo, kad tai galėtų būti tik sprendimo, į kurį privalėtų būti įtrauktas 50 mlrd. eurų vertės valstybės turto privatizavimas ir griežtas išlaidų karpymas, dalis.
„Jeigu šios sąlygos būtų įgyvendintos, galėtume kalbėti apie termino pratęsimą. Nebus taip, kad arba pratęsiami terminai, arba nieko nedaroma. Bus taikomos kitos priemonės ir tik tada galbūt prailginamas laikotarpis“, – žurnalistams sakė J.C.Junkceris.
Jis pabrėžė, kad 50 mlrd. eurų vertės valstybės turto privatizavimas būtų itin svarbus žingsnis sumažinant Graikijos pečius slegiančią skolą. Minėta suma atitiktų maždaug 20 proc. Graikijos bendrojo vidaus produkto (BVP).
