Tolimųjų reisų vairuotojai užsienyje tikisi ir solidesnės algos, ir didesnės pensijos.
Darbo rinką atvėrusi Vokietija iš Lietuvos vilioja ir tolimųjų reisų vairuotojus. Darbdaviai pamainos linkę ieškoti trečiosiose šalyse, kur darbo jėga – pigesnė.
Asociacijos „Linava“ atstovai jau nuo praėjusių metų dūsauja nerandantys darbuotojų. Nemaža dalis per krizę atleistų tolimųjų reisų vairuotojų emigravo, todėl atsigavus šalies eksportui transporto įmonės vienos pirmųjų susidūrė su darbo jėgos stygiumi.
Bendrovių apklausos liudija, kad 2011 m. pradžioje „Linavos“ narių įmonėse trūko daugiau kaip 1800 vairuotojų. Darbdaviai nuogąstauja, kad nuo šių metų gegužės 1-osios Vokietijai atvėrus savo darbo rinką, ši problema dar paaštrės.
Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas mato nemažai galimybių vairuotojams iš Lietuvos dirbti Vokietijoje. Apie tai svarsto ir patys tolimųjų reisų vairuotojai. Vokiečių kalba esą neturėtų tapti didele kliūtimi, nes lietuviai sugeba įsidarbinti net ir Norvegijoje.
Anot pašnekovo, užsienio šalyse labiausiai vairuotojus vilioja ne tik dėl didesnio atlyginimo, bet ir dėl galimybės sukaupti didesnę pensiją. Esą pakanka padirbėti kelerius metus, kurie garantuos sotesnę senatvę. Lietuvoje vairuotojai užsidirba tik minimalią pensiją.
Tokia padėtis, pasak R. Narbuto, susidariusi ir dėl to, kad oficialus atlyginimas tesiekia 1041 litą, o didžioji dalis apie 4 tūkst. litų siekiančio atlyginimo sudaro dienpinigiai, kurie nėra apmokestinami. Vakarų Europoje tolimųjų reisų vairuotojas gali tikėtis apie 2 tūkst. eurų algos ir dar dienpinigių.
Kiek vairuotojų susigundys sotesniais Vokietijos darbdavių pasiūlymais, priklausys ir nuo Lietuvos įmonių sprendimų. „Šiuo metu Lietuvoje vairuotojų ir darbdavių santykiai šyla. Kai kurie vežėjai jau pradeda diskutuoti apie atlyginimų didinimą. Jeigu šis procesas įstrigs, darbuotojai nelauks, kol darbdaviai teiksis priimti sprendimus – jie pasinaudos užsieniečių pasiūlymais“, – įspėjo pašnekovas.
Griežtesnė tvarka gąsdina
Profesinės sąjungos vadovas įsitikinęs, kad darbdavių minimas beveik 2 tūkst. vairuotojų stygius yra išpūstas burbulas. „Įmonėms paranku tai akcentuoti, nes užsieniečiai iš trečiųjų šalių dirba pigiau“, – pagrindinį argumentą įvardijo R. Narbutas.
Jis neatmetė galimybės, kad dalis Lietuvos transporto įmonių nesileis į derybas dėl didesnių algų su vietos vairuotojais, jeigu joms pavyks įdarbinti pigesnės darbo jėgos iš užsienio.
Vežėjai apie „didelę Lietuvos vairuotojų emigracijos bangą“ jau įspėjo ir susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kuriam įteikė pagrindinių kelių transporto įmonių problemų sąrašą.
„Linavos“ atstovai sunerimo dėl balandžio pabaigoje Seime užregistruoto Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projekto, kuriame siūloma užsieniečiui leidimą dirbti išduoti laikotarpiui iki 2 metų, o naują leidimą tam pačiam užsieniečiui išduoti tik praėjus ne trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui.
„Manome, jog priėmus siūlomą įstatymo projektą, trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas vairuotojais Lietuvoje praktiškai nutrūktų. Užsieniečiui įsidarbinti vairuotoju tik 2 metų laikotarpiui taptų ekonomiškai nepatrauklu dėl pakankamai sudėtingų biurokratinių procedūrų, be to, privaloma įsigyti Lietuvoje išduotą skaitmeninio tachografo kortelę, o po 180 dienų darbo Lietuvoje pasikeisti savo šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos vairuotojo pažymėjimą“, – ministrui išsiųstame dokumente tvirtina Algirdas Baranauskas, laikinai einantis asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus pareigas.
