Priverstiniai taupymai sulaukia didelio Graikijos gyventojų nepasitenkinimo.
Euro zonos finansų ministrai ruošiasi pirmadienio susitikimui Briuselyje, kur tarsis dėl papildomos paramos skolų prislėgtai Graikijai. Tačiau sprendimas dėl pagalbos šiai šaliai greičiausiai dar nebus priimtas – nė viena galima išeitis iš prastos situacijos neatrodo pakankamai patikimai.
Graikija, praėjusių metų pavasarį jau užsitikrinusi 110 mlrd. eurų paramos paketą, prašo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) valstybių skirti papildomą paramą. Skaičiuojama, kad jai gali gali prireikti maždaug 65 mlrd. eurų.
Šalis velka 327 mlrd. eurų skolų kuprą, sudarančią bene 150 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP). O ES ekonomikos komisaras Ollis Rehnas kritikuoja, kad Graikija gerokai atsilieka nuo taupymo ir išlaidų karpymo plano. Jam antrina ES šalys donorės. Jų lyderė Vokietija teigia, kad mainais į papildomą finansinę paramą Graikija privalės imtis dar griežtesnių taupymo priemonių.
Vis dėlto sprendimas dėl pagalbos Graikijai pirmadienio susitikime greičiausiai nebus priimtas. Mat Atėnuose dar prakaituoja jungtinė TVF ir ES misija, kuri situacijos šalyje vertinimą turėtų pateikti kiek vėliau šią savaitę.
„DnB Nord“ banko ekonomistė Jekaterina Rojaka teigia, kad sprendimas dėl paramos Graikijai gali užtrukti. „Visų problemų sprendimo variantai yra sunkūs. Paskolos laikotarpio ilginimas, dalies naštos perėmimas niekam neatrodo patikimai, o didinti paskolą, kai valstybė nesurenka planuojamų pajamų, taip pat rizikinga“, – IQ.lt sakė ekonomistė.
Mažiausia blogybė, jos žodžiais tariant, būtų leidimas Graikijai pačiai tvarkytis su savo įsipareigojimus taip, kaip tą padarė Baltijos šalys. Tačiau paklausta, ar Graikijai būtų tinkamas Lietuvos gelbėjimosi scenarijus, ekonomistė paaiškino, kad tai būtų sudėtinga dėl kultūrinių skirtumų. „Tačiau nuolat kišti finansines pagalves irgi nėra gerai“, – pridūrė J. Rojaka.
Praėjusių metų pavasarį gavusi 110 mlrd. eurų paramą Graikija įsipareigojo milžinišką biudžeto deficitą sumažinti iki 7,6 proc. BVP šiemet. Kitąmet jis turėtų sumažėti iki 6,5 proc. BVP, 2013-aisiais – iki 4,9 proc., o 2014-aisiais – iki 2,6 procento.
Tačiau Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad, nepaisant taupymo politikos, šalies biudžeto deficitas šiemet sieks 9,5 proc., o kitais metais – 9,3 procento. Taip pat EK numato, kad vietoje planuoto sumažėjimo Graikijos skola šiemet ūgtelės iki 157,7 proc. BVP, o 2012 metais pasieks 166,1 proc. BVP.
