Papildyti kišenę įmanoma ne tik liejant prakaitą darbe ar nusipirkus laimingą loterijos bilietą. Tatjana Prankienė surado kur kas originalesnį būdą, kaip prisidurti. Kol moteris per teismus pagal akių spalvą ieškos tėvo savo atžalai, alimentus mokės valstybė.
Įstatymai palankūs šmeižikams
Nepažįstamajam prieš penkiolika metų parsidavusiai panevėžietei Tatjanai Prankienei nepavyko teismui įrodyti, kad svarbiausias argumentas nustatant tėvystę – akių spalva, bet ne DNR tyrimai. Iš atsitiktinai sutikto vyriškio pareikalavusi daugiau nei 14 tūkst. litų ir kas mėnesį 400 litų alimentų vien todėl, kad šio akys – taip pat žydros, kaip ir jos paauglės dukters, T.Prankienė Panevėžio apylinkės teismui bandė įrodinėti, kad tėvystę paneigę DNR tyrimai buvo suklastoti.
Šešiasdešimtmečiam Stasiui Kaminskui aiškėja, kokie tikrieji kėslai kone metus jį persekiojančios ir mergišiaus etiketę klijuojančios nepažįstamosios. Kol moteris bylinėjasi dėl tėvystės nustatymo, jos atžalai alimentus moka valstybė.
S.Kaminską kaip tėvą savo penkiolikmetei dukrai nusižiūrėjusi T.Prankienė mokesčių mokėtojų kišenes jau patuštino ne vienu tūkstančiu litų.
„Lietuvoje įstatymai leidžiami valkatoms ir nesąžiningiems žmonėms. Kol T.Prankienė bylinėsis dėl tėvystės nustatymo, jos dukrai valstybė kas mėnesį mokės po 315 litų alimentų. Ji iš valstybės jau gavo apie 3000 litų, dar apie 1000 litų mokesčių mokėtojams kainavo DNR tyrimai, dar – teismo darbas. O kas man iš to? Tik nervų krūva“, – piktinosi S.Kaminskas.
Jis abejoja, kad T.Prankienė jai nepalankaus teismo sprendimo neskųs – kitaip prarastų valstybės paramą.
Žalos reikalauti beprasmiška
S.Kaminskas pripažįsta svarstantis, ar dabar jam pačiam nepratęsti bylinėjimosi maratono ir nepareikalauti iš T.Prankienės moralinės žalos atlyginimo už sugadintą sveikatą, prarastą darbą ir pašlijusius santykius šeimoje. Nors teisybė akivaizdžiai S.Kaminsko pusėje, jis abejoja, ar už metus besitęsiantį šmeižtą jam būtų atlyginta, mat T.Prankienė – socialiai remtina.
„Jei būčiau pasisamdęs advokatą, kelis šimtus jam už paslaugą mokėjęs, kas man būtų atlyginę? Šeima būtų likusi ne tik moraliai, bet ir materialiai nuskriausta“, – S.Kaminskas džiaugiasi bent pinigų bylinėjimuisi neiššvaistęs.
Nors jis visada žinojo su T.Prankiene niekada neturėjęs jokių santykių, jam kabinama mergišiaus etiketė kurį laiką buvo sugriovusi ramybę šeimoje. Vyras neslepia: žmona į žinią, kad sutuoktinis gali turėti dukrą su kita moterimi, reagavusi skaudžiai. Jei ne mūru už tėtį stoję jau suaugę vaikai, nežinia, kokios būtų buvusios T.Prankienės iš piršto laužtos istorijos pasekmės.
„Kaži ką pagalvotų bet kur imoteris, atsidūrusi mano žmonos vietoje. Ji žinojo, kad aš nevažinėjau į komandiruotes. Tuo laiku dirbau „Semoje“, dukrai jau aštuoneri buvo. Bet kas kitas galėtų garantuoti, kad sėdęs į mašiną Vilniun pas kitą nenuvažiavau? Kaip tą įrodyti žmonai?“ – guodėsi S.Kaminskas.
Visą straipsnį skaitykite 2011 m. gegužės mėn. 14 d. dienraštyje „Sekundė“ arba „Facebook“ tinkle.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Pirmą kartą sutiktą S.Kaminską savo atžalos tėvu apšaukusi T.Prankienė
valstybės iždą jau patuštino keliais tūkstančiais litų.
