Kurias duris naudingiau varstyti: darbovietės ar biržos?
Kuris bedarbis norėtų dirbti, jei jo darbo užmokestis būtų tik 14 procentų didesnis už socialines išmokas, kurias jis gauna būdamas bedarbis? Būtent tiek skyrėsi išmokos ir darbo užmokestis 2009 metais.
Nedarbo spąstų rodiklis parodo, kokią dalį bedarbio gaunamos socialinės išmokos sudaro galimų jo pajamų, kurias jis gautų, jei įsidarbintų. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje nedarbo spąstai siekė daugiau nei 86 proc. Tai reiškia, kad ką tik pradėjusio dirbti žmogaus pajamos iki mokesčių būtų maždaug 14 proc. didesnės nei tos, kurias jis gavo būdamas bedarbis.
„Statistikos departamento apskaičiuotas rodiklis ir taip yra labai aukštas, tačiau jis apima tik nedarbo išmoką ir nuo darbo pajamų mokamus mokesčius. Tuo metu daugelis nedirbančiųjų ar oficialiai gaunančių mažas pajamas gyventojų turi teisę ir į kitas lengvatas: kompensacijas už šildymą, vandenį, nemokamą mokinių maitinimą mokyklose, socialinę stipendiją studijuojančioms atžaloms ir pan.
Tokiu būdu iš socialinių išmokų ir lengvatų susikuriama finansinė nauda neretai paskatina nedirbti, todėl vis dažniau atsiranda tokių žmonių, kurie nusprendžia paaukoti tuos kelis procentus didesnių pajamų vardan daugiau laisvo laiko, kurio turi nedirbdami. Tai patvirtina ir Darbo biržos atlikta apklausa: 27 proc. registruotų bedarbių nėra suinteresuoti gauti darbą“, – komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Ekspertė pateikia trijų asmenų šeimos, kurioje abu suaugusieji nedirba, o nepilnametė atžala mokosi mokykloje, pavyzdį. Šios šeimos mėnesio pajamos įvairiomis formomis gali siekti per 1600 Lt (įskaičiuotos dvi vidutinės nedarbo išmokos, nemokamo maitinimo mokykloje vertė, kompensacija už šildymą ir kt.). Jei abu suaugusieji įsidarbintų ir kiekvienas gautų bent po du trečdalius vidutinio darbo užmokesčio, jų grynosios pajamos siektų 2041 Lt per mėnesį. Tačiau atžala tokiu atveju netektų teisės į nemokamą maitinimą, dvigubai sumažėtų kompensacija už šildymą ir galutinė finansinė nauda nesiektų nė 1900 Lt. Įvertinus su įsidarbinimu padidėjančias išlaidas transportui, maitinimuisi darbo metu, aprangai, aiškėja, kad finansinė nauda dirbant – labai nedidelė.
Anot ekspertės, tokia situacija susiklostė dėl to, kad išlaidos socialinėms pašalpoms nuo 2005-ųjų iki pat 2009 m. Lietuvoje augo beveik tiek pat, kiek vidutinis darbo užmokestis, o 2008 m. – netgi gerokai sparčiau: vidutinis darbo užmokestis po mokesčių, palyginti su 2007 m., paaugo kiek daugiau nei 22 proc., tuo metu socialinių pašalpų išlaidos vienam gavėjui tuo pačiu laikotarpiu išaugo beveik 49 proc.
