J. Lewandowskio pasiūlymas sulauks prieštaringų vertinimų.
Europoje bręsta mūšis dėl išmokų žemdirbiams. Vienoje barikadų pusėje bus išmokomis besilepinanti Prancūzija su savo šalininkais, kitoje – išmokas raginanti mažinti Jungtinė Karalystė. Į jos pusę stoja Europos Komisija. Pastarųjų pergalė finansiškai nieko gero nežadėtų Lietuvos žemdirbiams.
Kalbos apie būtinybę reformuoti Europos Sąjungos biudžetą skamba jau seniai. Siūlymai sustiprėjo per krizę, kai ES narėms teko veržtis diržus. O bet kokios ES biudžeto reformos neišvengiamai paliestų ir išmokas žemės ūkiui, kurios sudaro apie 40 proc. viso biudžeto.
Europoje aptarinėjami du variantai: reformuoti Bendrąją žemės ūkio politiką, per daug nekeičiant jai finansuoti skiriamų pinigų sumos, ir mažinti žemės ūkiui skiriamą ES biudžeto dalį. Pastarąjį variantą palaiko ES biudžeto komisaras Januszas Lewandowskis.
„Aš manau, kad norėdami geriau finansuoti imigracijos iššūkius, tyrimus ir plėtrą, energetikos tinklus, energetinį saugumą, kovą su klimato kaita mes turime pakeisti proporcijas ES biudžete“, – naujienų agentūrai AFP kalbėjo J. Lewandowskis.
Komisaras ramino, kad reformos gali būti atliktos „be jokios žalos žemės ūkiui“. Tačiau kažin ar tuo patikės Prancūzija, kuri gauna didžiausią ES išmokų žemės ūkiui dalį. Ši šalis priešinasi bet kokiam išmokų mažinimui. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė, pati gaunanti kur kas mažiau išmokų žemės ūkiui, ragina daugiau lėšų iš ES katilo skirti inovacijoms ir aplinkosaugai.
Jeigu būtų sumažinta žemės ūkiui skiriama biudžeto dalis, tai apsunkintų Lietuvos galimybes išsiderėti tokias pačias ar bent jau panašias tiesiogines išmokas, kokias gauna ūkininkai ES senbuvėse. Kita vertus, padidinus finansavimą energetikos projektams, Lietuva galėtų pretenduoti į papildomą pyrago gabalą.
