(V. Reivyčio nuotr.)Per trejus metus bankų paslaugų įkainiai oficialiai pabrango 36 proc.
Oficiali statistika liudija, kad nuo 2008-ųjų bankų įkainiai Lietuvoje padidėjo daugiau kaip trečdaliu, tačiau už kai kurias populiarias paslaugas kredito įstaigoms sumokame dar daugiau. Didėjančiu bankų apetitu jau piktinamasi ir Seime.
Trečiadienį spaudos konferenciją surengusi Socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė tikino skundus apie dėl itin didelių bankų įkainių išgirdusi iš Londone gyvenančių tautiečių. Šie grįžę į Lietuvą esą iš karto pajunta didelę bankų mokesčių naštą.
Pati parlamentarė taip pat išsinagrinėjo savo sąskaitas dviejuose bankuose ir pastebėjo, kad „įkainiai auga lyg ant mielių“, o bankai juos didina savavališkai.
Lietuvos bankas B. Vėsaitę informavo, kad šiuo metu, palyginti su 2008-aisiais, bankų įkainiai yra didesni 36 proc., o daugiausia mokesčių kartelę kilstelėjo didieji Skandinavijos šalių bankai.
Politikė atkreipė dėmesį į „Swedbank“ padidintus kortelių aptarnavimo įkainius, nors šie buvo pakeisti dar pernai rugpjūtį. Pasipiktinta ir padėjusiais pinigų pervedimo mokesčiais, naudojantis elektroninės bankininkystės sistema. Esą didžiausią mokesčių naštą pajuto vyresnio amžiaus gyventojai, kurie nesinaudoja elektronine bankininkyste, o finansinius reikalus privesti tvarkyti banko poskyriuose. Šiems žmonėms bankų mokesčiai padidėjo 3-4 kartus.
Skirtumas – iki 10 kartų
Portalo IQ žurnalistė nutarė pasekti politikės pavyzdžiu ir išanalizuoti savo banko sąskaitą. Kadangi jau nemažai laiko atlyginimą gaunu į kortelę ir mokesčius moku naudodamasi tik elektroninės bankininkystės kanalais, tereikėjo peržvelgti sąskaitos išrašus.
Palyginusi šiais metais ir 2008-aisiais sumokėtus mokesčius, pamačiau akivaizdų skirtumą.
Jau buvau pamiršusi, kad 2008-aisiais už debeto kortelės sąskaitoje esantį likutį bankas mokėjo palūkanas. Tų metų sausį palūkanų buvau gavusi 3,86 lito, o už pavedimus sumokėjau 3,2 lito, taigi realių išlaidų nepatyriau, o mano sąskaita pasipildė 0,66 lito.
Visiškai kitokia padėtis šių metų sausį. Kadangi bankas jau nebemoka palūkanų už likutį, tai tenka skaičiuoti vien tik išlaidas. O šios sudarė 9,65 lito.
Dar šiek tiek skaičių: 2008 m. vasarį „uždirbau“ 1,42, o šių metų vasarį praradau 6,85 lito. 2008 m. kovą bankui teko atiduoti 1,49, o šių metų kovą – 7,65 lito, nors mokėjimų skaičius išliko panašus. Tačiau už kai kurių įmonių paslaugas anksčiau būdavo galima susimokėti be papildomo mokesčio, o dabar – nebe.
Tiesa, 2008-aisiais banko sąskaitos tvarkymo mokestis – 19 litų – būdavo nuskaičiuojamas metų pabaigoje. Šiemet šis mokestis nurašomas kartą per mėnesį ir siekia po 3,05 lito. Kodėl per metus bankui mokėsiu nebe 19, o net 36,6, susimąsčiau tik dabar – matyt, pratęsdama debeto kortelės sutartį būsiu nepastebėjusi kokio nors papildomo mokesčio.
Davė laiko pagalvoti
„Bankai piktnaudžiauja oligopoline padėtimi. Didindami įkainius jie ketina pasiimti per krizę prarastą pelną“, – skambią išvadą padarė socialdemokratė B. Vėsaitė.
Ji stebėjosi, kad net ir naudojantis pigesnėmis elektroninėmis paslaugomis bankams tenka mokėti 4 kartus: pinigų siuntėjas moka kortelės sąskaitos tvarkymo mokestį ir už pervedimą, o pinigų gavėjas taip pat moka kortelės sąskaitos tvarkymo mokestį ir už tai, kad pinigus gauna.
B. Vėsaitė prasitarė galvojanti apie kreipimąsi į Konkurencijos taryba, kuri turėtų išsiaiškinti, ar bankai nėra sudarę kartelinių susitarimų.
„Noriu paskatinti Lietuvos banką, kad jis nebūtų miegančioji gražuolė ir didintų viešumą“, – sakė politikė ir įspėjo, kad jeigu bankai „nepadarys išvadų“, Seimas gali svarstyti paslaugų įkainių klausimą.
Sena daina
Politikų pareiškimai sumažinti, pareguliuoti kylančias prekių ir paslaugų kainas – sena Lietuvos tradicija. Ji ypač prisimenama prieš rinkimus. Kadangi šie artėja, tai verslas, taip ir bankai, vis dažniau girdės įspėjimus apie politinių partijų norą „sustiprinti kontrolę“. Kuo tokie bandymai baigiasi, visiems gerai žinoma.
Galime neabejoti, kad bankai politikams pateiks seniai girdėtą paaiškinimą – kredito įstaigos nėra socialinės paramos įmonės, o kokie nurodymai ir suvaržymai gali didinti kitas bankų paslaugas, nors šioms brangti ypatingų sąlygų taip pat nereikia.





