Į Lietuvą kovo mėnesį importuota prekių už 800 mln. litų daugiau nei eksportuota.
Atsigaunančią ekonomiką persekioja senos bėdos – nors eksportas didina tempą, jis vis tiek atsilieka nuo importo apimčių, tad didėja Lietuvos užsienio prekybos deficitas. SEB banko analitikas tai vadina veidrodiniu dabartinių šalies pokyčių atspindžiu, kuris kol kas grėsmės nekelia.
Statistikos departamentas paskelbė, kad šių metų kovo mėn. eksportuota prekių už 5,7 mlrd. litų, importuota – už 6,5 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,8 mlrd. litų ir buvo 23 proc. didesnis nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Per ekonomikos augimu paženklintus 2007-uosius užsienio prekybos deficitas siekė 17,8 mlrd. litų ir taip pat buvo beveik ketvirtadaliu didesnis nei 2006-aisiais.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda nesistebi matydamas vėl didėjantį užsienio prekybos deficito rodiklį, tačiau dėl to nemato reikalo skambinti pavojaus varpais.
„Tai natūrali ekonomikos augimo išdava, dėl kurios nereiktų itin nerimauti, nes nemaža importo dalis yra skirta perdirbimo pramonei, kurios sukurti produktai vėliau eksportuojami“, – sakė ekonomikos ekspertas.
Užsienio prekybos deficito didėjimas galėtų būti pavojingas, jeigu eksportas stagnuotų, tačiau iki šiol eksportuojančios įmonės tik didino savo apsukas. „Importas didėja sparčiau už eksportą ir todėl deficitas auga. Tai veidrodinis atspindys tų procesų, kurie šiuo metu vyksta Lietuvoje“, – vertino G.Nausėda ir pridūrė, kad kur kas rimtesnė problema šalies ekonomikai yra infliacija.
Jis pripažino, kad užsienio prekybos deficitą teks finansuoti skolintomis lėšomis, nors tai ir nėra sveikintinas reiškinys. Tokią blogybę G.Nausėda linkęs pateisinti, jeigu už paskolas bus kuriamos naujos darbo vietos ir investuojama į verslo plėtrą: „Apie grėsmę tokiu atveju būtų galima kalbėti nebent esant ekonomikos perkaitimo galimybei. Tačiau šiandien tai nerealu.“
Didėjantis užsienio prekybos deficitas galėtų ir netapti rimtesniu Lietuvos galvos skausmu, jeigu į šalį pavyktų pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Vis dėlto šioje srityje itin gerų perspektyvų nenusimato. Mūsų šalis gali girtis per pastaruosius metus priviliojusi kelis itin garsius pasaulio verslo vardus, tačiau jie netapo kitų užsienio investicijų magnetu.
„Užsieniečiai itin detaliai analizuoja Lietuvos darbo rinką, mato emigracijos mastą, nekalbant jau apie kalbas įvesti progresinius mokesčius. Todėl natūralu, kad esant tokiai aplinkai jie neskuba veržtis į mūsų šalį“, – įspėjo SEB banko prezidento patarėjas.
Svarbiausia prekybos partnerė – Rusija
Statistikos duomenimis, 2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn., eksportas padidėjo 47 proc., importas – 43,4 procento. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 49,1, o importas – 41,4 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 33,7 proc., be mineralinių produktų – 34,7 procento.
Eksporto šuolį lėmė 2,1 karto padidėjęs antžeminio transporto priemonių, 40,6 proc. – naftos produktų, 2,6 karto – trąšų eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 81,9 proc. padidėjęs žalios naftos, 98,9 proc. – antžeminio transporto priemonių, 58,1 proc. – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių importas.
Per mėnesį (2011 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn.) eksportas padidėjo 9,9 proc., importas – 12,7 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 1 procentu, be mineralinių produktų – padidėjo 10,2 proc.
2011 m. sausio–kovo mėn. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (15,5 proc.), Vokietija (9,1 proc.), Latvija (9 proc.) ir Lenkija (7,1 proc.). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (33,4 proc.), Vokietija (10,1 proc.), Lenkija (8,4 proc.) ir Latvija (6,3 proc.).
2011 m. sausio–kovo mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (23,8 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (10,2 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (9,2 proc.). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (34,3 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (11,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (10,9 proc.).
