Užsiaugina delikatesų
Kuo užsiimtumėte, jei vieną rytą nubudę nuspręstumėte gyvenimą pradėti iš naujo? Tarp idėjų, kaip užsidirbti ne vien duonai, bet dar ir sviestui ant jos užtepti, galėtų būti Europos Sąjungos šalyse senbuvėse populiarūs, bet Lietuvoje taip ir neįsibėgėjantys alternatyvūs kaimo verslai. Pavyzdžiui, būtų galima spausti varškės sūrius, kokiais vaišina kaimo močiutės, auginti laukines kiaules, raugti naminį vyną arba išmokus veisti sraiges įkurti prancūziškos virtuvės simboliu tapusių moliuskų fermą.
Daugiau nei pusė milijono valgomų Helix Aspersa Maxima veislės sraigių rėplioja Panevėžio rajono Trakiškio gyvenvietėje, verslininkų Janinos Krikštaponienės ir Remigijaus Skupo ūkyje. Kada nors šios augintinės atsidurs ant graikų, ispanų ar net 70 proc. pasaulyje užaugintų sraigių suvalgančių prancūzų stalo.
Moliuskų ferma – viso labo dvi nedidelės patalpos. Vienoje ant lentynų ir korius primenančių pertvarų šiltesnių orų laukia vyresnės sraigės, kitoje – jauniklės ir besiritantys kiaušinėliai. Įsiraususi į žemę viena sraigė palieka baltą gumulėlį, sulipdytą iš maždaug 120–200 kiaušinėlių. Nors trakiškiečių ūkyje per porą savaičių sraigės išsirita kone iš visų kiaušinėlių, pasak verslininkų, didelė dalis neišgyvena.
„Sraigių nugaišta gana daug. Asociacijos pirmininkas stebėjosi, kad mūsų ūkyje labai daug išgyvena. Kiti augintojai dar daugiau jų netenka“, – „Sekundei“ pasakojo J.Krikštaponienė.
Šiuo metu sraigės nebeveisiamos, nes iki sezono pabaigos nebespės užaugti. Todėl augintojai leidžia sau gurmaniškai pasimėgauti delikatesu – ikrais. Rinkoje jų kilogramo kaina siekia 1500 eurų.
Pageidauja šilumos ir
drėgmės
Trakiškiečių augintinės kol kas ropinėja ant lentynų. Sraigyne po stogu termometro stulpelis nenukrenta žemiau nei 20 laipsnių šilumos, o tvyranti drėgmė siekia net 83 proc.
Šiluma ir drėgmė – svarbiausios sąlygos, kad po žiemos miego, sausį, laistant vandeniu pažadintos ir pradėjusios daugintis sraigės jaustųsi puikiai.
Praėjus šalnų pavojui sraigės išvažiuos vasaroti į specialia plėvele aptvertą pievą. Dėl jų voljere prireikė įrengti laistymo sistemą, nes būtina drėkinti dirvą.
Kad su įspūdingai išmargintais nameliais ant kupros sraigės neišrėpliotų iš aptvaro, jo kraštai bus ištepti moliuskams nepatinkančiais tepalais ir apibarstyti druska. Rugpjūtį sraigės jau bus užaugusios ir tinkamos vartoti. Pasak J.Krikštaponienės, taip per 8–9 mėnesius trunkantį sezoną galima užauginti net 10 tonų sraigių.
Dalį augintinių verslininkai planuoja parduoti užsienio rinkai. Kai kurios bus paliekamos veislei, sugrąžintos į patalpas ir vėl užmigdytos iki viduržiemio. J.Krikštaponienė planuoja sraigių parduoti ir tokiems patiems entuziastams, kaip jie patys – pasiryžusiesiems imtis Lietuvoje dar labai neįprasto ūkininkavimo.
Atviros užsienio rinkos
Dar pernai J.Krikštaponienė ir R.Skupas patys ieškojo, kur įsigyti lietuvio ūkyje egzotiškai atrodančių augintinių.
„Svarstėme auginti vynuogines sraiges. Jas paprasta prižiūrėti, bet neapsimoka – jos auga net trejus metus. O mūsiškės, išsiritusios vasarį, rugsėjį jau bus parduodamos“, – pasakojo J.Krikštaponienė.
Už kokią kainą pavyks realizuoti per devynis mėnesius užaugintą gyvąją produkciją – afrikietiškąsias sraiges, verslininkai konkrečiai dar nežino. Pasak augintojos, pigiausiai superkantys lenkai už kilogramą Helix Aspersa Maxima sraigių moka 8 zlotus, o suradus nišą Azijos rinkoje tokį pat kiekį realu parduoti net už 10 eurų. Lietuviams patrauklūs ir Ispanijos supirkėjai, šįmet už kilogramą moliuskų žadantys 4 eurus.
Visą straipsnį skaitykite 2011 m. gegužės mėn. 5 d. dienraštyje „Sekundė“ arba „Facebook“ tinkle.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. J.Krikštaponienės teigimu, per 8–9 mėnesius trunkantį sezoną galima užauginti net 10 tonų sraigių.
