Europa akylai skaičiuoja, kiek išleidžiama tyrimams, ir ne taip akylai – kokia nauda iš to.
Investicijos į mokslinius tyrimus padeda didinti šalies konkurencingumą ir užtikrina šalies ekonomikos augimą. Šios taisyklės tvirtai besilaikanti Europos Sąjunga kasmet skaičiuoja, kokią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį išleido tyrimams ir skatina dar padidinti išlaidas. Taip akylai skaičiuojant išleidžiamą pinigų kiekį kartais pamirštama įvertinti, kokią naudą šios išlaidos atneša – jei apskritai atneša.
ES siekia, kad moksliniams tyrimams būtų išleidžiama 3 proc. BVP. Toks tikslas nėra blogas, tačiau kai kalbama vien apie išlaidų ir BVP santykį, gali susidaryti įspūdis, kad pakanka padidinti išlaidas, ir šalies konkurencingumas pradės didėti automatiškai. Tokiu atveju pradedama mažiau galvoti apie išlaidų kokybę. O būtent išlaidų moksliniams tyrimams kokybė kelia daugiausia abejonių – nesugebama užtikrinti, kad pinigai būtų išleidžiami naudingiems projektams.
Remiantis konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ atlikta analize, viešųjų išlaidų moksliniams tyrimams kokybė ES kaip tik gali stabdyti ekonomikos atsigavimą.
Viena problemos priežasčių – nevykusiai paskirstyta atsakomybė už inovacijų politiką tarp Briuselio ir ES narių nacionalinių vyriausybių. Nacionalinės inovacijų strategijos yra nesuderintos su Europos Komisijos (EK) strategija, be to, ir pačioje EK inovacijomis rūpinasi keli skirtingi generaliniai direktoratai.
„Yra tiek daug skirtingų programų inovacijoms finansuoti, kad kompanijos, norinčios gauti finansavimą, gali turėti sunkumų išsiaiškinti, į ką kreiptis ir pagal kokią biudžeto eilutę prašyti lėšų“, – teigiama „Ernst & Young“ išvadose.
Konsultacijų bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad nėra jokios prasmės kurti ateities inovacijų politiką remiantis dabartinėmis ekonomikos sąlygomis. Mat tuo metu, kai politika bus pradėta įgyvendinti, ji jau bus pasenusi. Todėl valdžia turėtų stengtis numatyti kryptį, kuria vystysis rinkos, o tą galima pasiekti užtikrinus efektyvų apsikeitimą informacija tarp valdžios ir pačių rinkos dalyvių.
Remiantis apklausa, kurią atliko tyrimo autoriai, 89 proc. rinkos dalyvių nori, kad inovacijų politika būtų labiau koordinuojama ES lygiu. 81,5 proc. respondentų mano, kad inovacijų politika pernelyg orientuota į konkurencingumą, o ne investicijų skatinimą. Ir net 96 proc. rinkos dalyvių įsitikinę, kad ES turėtų paskatinti pramonės ir aukštųjų mokyklų partnerystę.
„Eurostat“ duomenimis, daugiausia moksliniams tyrimams ir plėtrai ES išleidžia Švedija ir Suomija – daugiau nei po 3 proc. BVP. Apie 3 proc. BVP 2009 metais išleido Danija. Šiek tiek mažiau – Vokietija ir Austrija.
Lietuvoje išlaidos tyrimams ir plėtrai 2009 metais siekė apie 0,8 proc. BVP. Mažiau išleido Bulgarija, Kipras, Malta, Lenkija, Latvija, Slovakija, Rumunija.
„Ernst & Young“ atkreipia dėmesį, kad pagal išlaidų dydi ES gali konkuruoti su kitais pasaulio regionais, tačiau gerokai atsilieka pagal inovatyvių produktų išleidimą į rinką.
