„Verslo žinios“
Rizika dėl Baltarusijos
Po to, kai Baltarusijos rublio kursas krito 40 procentų, o pačios valiutos pradėjo trūkti ir bankams riboja jos pardavimą, šios šalies rinkoje dirbantys užsienio verslininkai susidūrė su dilema – toliau partneriams tiekti prekes ir rizikuoti prarasti pinigus ar laukti, kol laikai pagerės, ir rizikuoti prarasti visą rinką.
Ekspertai jau prasidedant valiutos nuvertėjimui prognozavo, kad vienas iš galimų Baltarusijos valdžios veiksmų planų mėginant gelbėti ekonomiką gali būti neoficialus importo ribojimas, kuris leistų sumažinti šalies valiutos deficitą.
Kol kas lengviau tik įmonėms, kurios iš vietinių žaliavų gamina produkciją ir ją eksportuoja.
„Verslas apimtas panikos, nes iš Baltarusijos neįmanoma gauti pinigų už pateiktą produkciją. Daugėja atvejų, kai vietiniai neatsiskaito už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes. Kai kurios skolos tęsiasi po pusmetį. Blogai įmonėms, teikiančioms paslaugas, nes sutartys sudarytos rubliais ir jų keisti niekas nesirengia“, – apie nuotaikas pasakoja Edvinas Kaminskas, Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje.
Tikėjai sunkiai įtinka restoranams
Mūsų šalyje besiplečiantys tarptautiniai greitojo maitinimo tinklai teigia vis daugiau produktų perkantys iš Lietuvos tiekėjų. Pastarieji aiškina, kad bendradarbiavimas su tinklais užsimezga sunkiai – užkandinės nori pirkti mažesnėmis kainomis nei Lenkijoje, o kokybei kelia labai aukštus reikalavimus.
„Fast Foods group“, Lietuvoje valdanti du greitojo aptarnavimo restoranus „Kentucky fried chicken“ ir piceriją „Pizza Hut“, apie 95 proc. produktų įsigyja iš Lietuvos tiekėjų.
„McDonald‘s“ didžiąją dalį produktų atsiveža iš užsienio. Lietuvoje „McDonald’s“ bendradarbiauja su dviem šalies bendrovėm – Kauno įmone „Salpronė“, kuri restoranams tiekia įvairias Lietuvoje augintas daržoves (pomidorus, salotas, morkas), ir Alytuje veikiančia „Coca Cola Hellenic“ atstovybe, tiekiančia gaiviuosius gėrimus.
Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė, pasakoja, kad daržovių augintojams sunkiai sekasi įtikti greitojo maitinimo tinklams – ne tik tarptautiniams, bet ir vietos.
„Šie gal ir norėtų pirkti daržovių tiesiai iš ūkininkų, tačiau jas tektų kiekvienam restoranui kasdien išvežioti atskirai, tai labai išaugina sąnaudas. Maitinimo tinklai nori žemesnės kainos nei Lenkijoje ir labai aukštos daržovių kokybės, tačiau pigiai labai gero produkto nepagaminsi, juk Lenkijoje pigesnės trąšos, kuras ir t. t.“, – pasakoja Z. Cironkienė.
„Lietuvos rytas“
Medienos perdirbėjai ir šilumos tiekėjai nepasidalija žaliava
Šilumą iš biokuro gaminančios bendrovės piktinasi medienos perdirbėjų ketinimais užvaldyti rinką. Pastarieji prašo pirmenybės perkant medieną aukcionuose, o biokuro katilinėms siūloma palikti likučius. Jei taisyklės bus pakeistos, biokuras gali pabrangti, tokiu atveju brangtų ir šiluma.
„Deginti reikia tai, ko negalima perdirbti“, – aiškino asociacijos „Lietuvos mediena” direktorius Raimundas Beinortas.
„Mes nieko negaminame ir neperdirbame, tik deginame. Kaip galėsime konkuruoti su perdirbėjais dėl medienos? Turėsime grumtis dėl likučių? Tai gresia iškreipta rinka“, – piktinosi Tauragės šilumos tinklų vadovas Vaclovas Karbauskis.
Tauragės gyventojai šią žiemą už šilumą mokėjo pigiausiai Lietuvoje, nes šis miestas šildosi tik biokuru. Tauragiškiai už kilovatvalandę pastaraisiais mėnesiais mokėjo po 18,6 cento – beveik perpus pigiau negu Prienų, Pakruojo arba Joniškio gyventojai.
Su šilumininkais nesutinka asociacijos „Lietuvos mediena” vadovas R.Beinortas: „Medieną perdirbant sukuriama 20 proc. pridėtinės vertės daugiau negu ją sudeginant. Įkuriama daugiau darbo vietų. Biokuras yra ir šiaudai, tačiau mūsų katilinės kažkodėl nenori jų deginti.“
Surado pažeidimų uoste
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis nutarė trauktis iš pareigų nelaukdamas griežtesnės bausmės už nuolaidžiavimą statybų rangovams.
Uoste daugiau kaip metus statybas kontroliavęs V.Karolis atsisveikino su direkcija, kai paaiškėjo, kad kelios konkursus laimėjusios įmonės kai kuriuos papildomus darbus atliko be užsakovų patvirtintų projektų ir dar tikėjosi už tai atlygio. V. Karolis kaltinamas žinojęs padėtį, bet nieko nepadaręs, kad tokiems statybininkų veiksmams būtų užkirstas kelias.
Rangovų vingrybės paaiškėjo praėjusią savaitę, kai į tarptautinę parodą Maskvoje išvykusį V. Karolį pavadavo kitas KVJU direkcijos darbuotojas.
„Lietuvos žinios“
Šluoja bilietus į keltus
Vokietijai atvėrus darbo rinką, iš Klaipėdos į Kylį išplaukiančiuose jūrų keltuose bilietų per kelias dienas nupirkta tiek, kiek jų planuota parduoti per mėnesį. Dar neprasidėjus vasaros sezonui, į Kylį Vokietijoje keltai jau plaukia beveik pilni keleivių ir krovinių. Pavyzdžiui, kelte „Lisco Maxima“ keleiviams yra 399 vietos kajutėse ir 160 sėdimų. Beveik visos jos būna užimtos.
Šiemet per 4 mėnesius Klaipėdos keltais plaukė 77 591 keleivis – 23,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien balandį plaukė 22 653 keleiviai.
