(V. Reivyčio nuotr.)
„Verslo žinios“
Reikia mokančiųjų skandinavų kalbas
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja, kad Lietuvoje jau veikiantys investuotojai per artimiausius dvejus metus turi poreikį įdarbinti apie 850 žmonių, mokančių skandinavų kalbas. Spėjama, kad poreikį jaučia ir daugiau įmonių, taigi šis skaičius, tikėtina, yra dar didesnis. Paklausą turi inžinierių, buhalterinės apskaitos, finansų ir kitų sričių specialistai, kurie galėtų bendrauti viena iš skandinavų kalbų.
„Mes kalbame ir su naujais potencialiais investuotojais, kurie norėtų steigti paslaugų centrus, daugiausia dirbančius su Skandinavijos šalimis. Jie galėtų įdarbinti apie 2000 žmonių, kalbančių danų, švedų, norvegų ir suomių kalbomis“, – potencialą mato Mantas Nocius, „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Pasak jo, paklausos ir pasiūlos neatitikimas yra galimybė, o ne problema. Lietuva Šiaurės šalių investicijoms yra patraukli, taigi tokių darbuotojų poreikis – ilgalaikis. Patenkinus paklausą Lietuva turi progą mažinti nedarbą, didinti pajams į „Sodros“ biudžetą. Kalbų mokėjimas galėtų būti ir puiki pačių žmonių investicija į savo ateitį, karjerą. Juo labiau kad užsienio investuotojai Lietuvoje darbuotojams paprastai moka didesnį atlyginimą nei siekia šalies vidurkis.
Aistros dėl „Teo LT“ valdybos
„Verslo žinios“ išsiaiškino, kad balandžio 28 d. vykusiam akcininkų susirinkimui smulkiųjų „Teo LT“ akcininkų (į grupę susijungusių investicinių fondų) pateiktas siūlymas 120 mln. Lt sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą tebuvo apgaulingas jų žingsnis siekiant nukreipti pagrindinės akcininkės Skandinavijos koncerno „TeliaSonera“ (jai priklauso 68 proc. „Teo LT“ akcijų) dėmesį nuo jos pačių inicijuotų pertvarkų įmonės valdyboje.
Kaip žinia, „TeliaSonera“ pasiūlė valdybos narių skaičių sumažinti nuo 7 iki 6 narių, ir, kaip teigė patikimi dienraščio šaltiniai, pasiekti, kad valdyboje nebeliktų smulkiųjų pasiūlytų atstovų. Skandinavai buvo įsitikinę, kad sumažinus valdybos narių skaičių ir turimus balsus išdalinus pačios pasiūlytiems 5-iems nariams ir neva nepriklausomam atstovui Tomui Kučinskui (jis, smulkiųjų manymu, taip pat būtų atstovavęs švedams), į valdybą nepatektų smulkiųjų akcininkų iškeltas kandidatas Jonas Pilkauskas.
Tačiau toks planas nepavyko – susivienijusiems smulkiesiems akcininkams, vediniems investicinius fondus valdančių bendrovių „East Capital“ ir „KJK Management“, pavyko nedidele balsų persvara į valdybą išrinkti ne T. Kučinską, o J. Pilkauską.
Šios istorijos viešai nekomentuoja nei „Teo LT“, nei „TeliaSonera“. Smulkieji „Teo LT“ akcininkai aiškina, kad istorija turėtų tapti pavyzdžiu kitoms įmonėms.
„Lietuvos rytas“
Energetikų dividendai nepasieks biudžeto
Valstybės valdomų elektros įmonių uždirbti pinigai biudžeto šįmet vėl nepasieks: 137 milijonai litų dividendų nusės atominės elektrinės vizijas kuriančios įmonės sąskaitose. Rinkos ekspertai pasigenda skaidrumo, o vartotojų teisių gynėjai siūlo piginti elektrą.
LESTO ir „Lietuvos energijos“ išmokamus dividendus priglaus Visagino atominė elektrinė (VAE). Kaip tie pinigai bus panaudoti, nežino nei Energetikos ministerija, nei VAE. VAE yra pagrindinė kompanija, kuri valdo bendroves LESTO ir „Lietuvos energija“.
Turgūs – ištuštėję
Ištuštėję paviljonai. Tokį vaizdą „Lietuvos ryto” žurnalistai vakar išvydo didžiųjų miestų turgavietėse. Dalis prieš kasos aparatus sukilusių prekeivių išsilakstė. Bet kiti prekiavo laužydami taisykles, o treti bandė pratintis prie naujos tvarkos.
Viename Vilniaus Kalvarijų turgavietės mėsos paviljonų antradienio rytą aidėjo pasipiktinimo šūksniai. Susibūrę pardavėjai neryšėjo prijuosčių, o šaldytuvuose nebuvo matyti nė vieno produkto. Protestuojantys prekiautojai nutarė nedirbti įprastinio darbo, kol Vyriausybė neatšauks gegužės 1-ąją įsigaliojusios tvarkos dengtose prekyvietėse maistu prekiauti tik naudojant kasos aparatus.
Kitame paviljone, kad ir keikdami naująją tvarką, pardavėjai bandė maigyti kasos aparatų mygtukus, vis užmesdami akį į naudojimosi instrukcijas. Greta įsikūrusi pardavėja kasos aparato neturėjo – per kelias dienas ji tikėjosi išparduoti mėsos likučius, o tuomet spręsti, ar paklusti naujajai tvarkai, ar eiti iš turgaus. Tuo tarpu į eilę prie dešros išsirikiavę vilniečiai nesuko galvos, gauna čekį ar ne.





