„Verslo žinios“
Verslas skundžiasi paskolų stoka
Lietuvos pramonininkai tvirtina, kad šalies ūkį iš nuosmukio išvedantis eksportas galėtų augti gerokai sparčiau, jei bankai laikytųsi ne tokios konservatyvios kreditavimo politikos. Bankai ir ekspertai atkerta, kad perspektyvius projektus jie mielai finansuoja, o naujų paskolų verslui daugėja.
Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas, teigia, kad dėl itin atsargaus bankų skolinimo, kuris nepasikeitė ir ekonomikai išlipus iš duobės, šalies pramonės įmonės netenka daug potencialių užsakymų užsienio rinkose.
Pramonininkai sako, kad nepaisant gerėjančių šalies komercinių bankų finansinių rodiklių kreditavimas verslui netapo prieinamesnis. Šalyje veikiantys komerciniai bankai tikina, kad paskolų maišo šiuo metu užrišę nelaiko. Jie taip pat baksnoja į skaičius, kurie, jų akimis, skirtingai nei mato įmonės, rodo geresnį naujų paskolų sutarčių derlių.
Lietuviai kuria naują daržovę
Bendrovė „Vėtrija“ bendradarbiauja su mokslininkais, kad galėtų sukurti mūsų klimatui geriausiai tinkančius augalus, kuriuos perduotų auginti savo partneriams – ūkininkams. Iš ūkininkų bendrovė tikisi, kad jie imsis daugiau auginti daržovių ir uogų, ne vien tradicinių kultūrų.
„Su Babtų sodininkystės ir daržininkystės institute dirbančiais mokslininkais kuriame lapinių kopūstų auginimo technologiją. Šiemet jie atliks tyrimus, o mes kitąmet perkelsime augalus pas ūkininkus, iš jų pirksime derlių, šaldysime ir parduosime Europoje“, – aiškina sprendimą Gediminas Daukšys, grybus, uogas ir daržoves perdirbančios „Vėtrijos“ direktorius.
Jis viliasi, kad ateityje Lietuva Europoje taps žinoma kaip kurios nors daržovės kokybiška augintoja. Pavyzdžiui, šiandien ES prekybos centruose Lietuva žinoma kaip voveraičių tiekėja – šie grybai žymimi net atskiru pavadinimu „Lietuviškos voveraitės“, taip jos atskiriamos nuo Rytuose ir Balkanuose surinktų grybų.
„Lietuvos rytas“
Vilnius tikisi užsieniečių antplūdžio
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) mano, kad turistų šį vasaros sezoną pagausės trečdaliu.TVOU skaičiavimais, nuo gegužės iki spalio į sostinę turėtų atvykti bent 100 tūkstančių užsieniečių daugiau nei pernai tuo pat metu, kai bent vienai nakčiai Vilniuje per tuos mėnesius apsistojo apie 300 tūkst. turistų.
Savo viltis TVOU sieja su dviejų pigių skrydžių bendrovių atėjimu į sostinės aviacijos rinką ir papildomais senbuvių reisais.
Balandžio viduryje iš Lietuvos sostinės pradėjo skraidyti vengrų „Wizz Air”, vakar – ir airių „Ryanair”. Pagal planus „Wizz Air” ir „Ryanair” vasaros sezono mėnesiais turėtų skraidinti 50–60 tūkst. keleivių.
Jungtinės Karalystės miestai turėtų patraukti maždaug 20 tūkst., Italijos – apie 15 tūkst., Švedijos, Ispanijos, Olandijos, Vokietijos – maždaug po 5 tūkst. keleivių per mėnesį. Spėjama, kad apie 20 tūkst. keleivių iš jų bus į Lietuvą atvykstantys turistai. Tad per 5 mėnesius srautas išaugtų iki 100 tūkst.
Kitąmet šešėlio nebesumažins?
Finansų ministerija mano, kad dar aršiau kovoti su šešėline ekonomika kitąmet nepavyks. Užtat atlyginimai turėtų augti, o nedarbo lygis mažės savaime. Akcizai, kuriais apmokestinami degalai, cigaretės ir alkoholis, yra vienintelis mokestis, kurio kitąmet planuojama surinkta mažiau nei šįmet. Tokias 2012 metų biudžeto prognozes Finansų ministerija pateikė svarstyti Vyriausybei.
Ne visi su tokiu valstybės požiūriu sutinka. „Dauguma numatomų veiksmų kontrabandai mažinti naudos duos tik kitąmet. Todėl mažesnių pajamų iš akcizų planavimas 2012-aisiais yra šiek tiek keistas”, – sakė „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Degalų prekeivių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius išvis abejoja, ar 2012 metais akcizų pavyks surinkti tiek pat, kiek šįmet. „Legalaus benzino rinka šįmet stipriai mažėja. Neįsivaizduoju, kaip mokesčiai bus surinkti”, – sakė jis.
Tuo tarpu apie prekybą akcizu neapmokestinamomis prekėmis Finansų ministerija kalba gerokai optimistiškiau. Prognozuojama, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamos augs šeštadaliu, jo bus surinkta 1,4 mlrd. litų daugiau, o gyventojų išlaidos vartojimui augs 7,7 procento.
„Lietuvos žinios“
Paskolų verslui dar mažėja
Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, verslui suteiktų paskolų likučiai sumažėjo 9 proc., o kreditavimo apimčių mažėjimas matomas jau 22 mėnesius iš eilės.
Apdirbamosios pramonės įmonių vadovai skundžiasi, kad nors ekonomika sparčiai atsigauna ir gerėja bankų finansiniai bei paskolų kokybės rodikliai, dalis įmonių ir toliau gauna vis mažiau kreditų. Tai stabdo eksportuojamos produkcijos gamybą, neapibrėžtai ateičiai atidedami įmonių plėtros planai ir naujų darbo vietų kūrimas.
Tuo metu Lietuvos komercinių bankų atstovai teigia kol kas neturintys tvirtų įrodymų, kad padidėjusi pramonės įmonių gamyba yra ilgalaikė.
„Verslo žinios“
Verslas skundžiasi paskolų stoka
Lietuvos pramonininkai tvirtina, kad šalies ūkį iš nuosmukio išvedantis eksportas galėtų augti gerokai sparčiau, jei bankai laikytųsi ne tokios konservatyvios kreditavimo politikos. Bankai ir ekspertai atkerta, kad perspektyvius projektus jie mielai finansuoja, o naujų paskolų verslui daugėja.
Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas, teigia, kad dėl itin atsargaus bankų skolinimo, kuris nepasikeitė ir ekonomikai išlipus iš duobės, šalies pramonės įmonės netenka daug potencialių užsakymų užsienio rinkose.
Pramonininkai sako, kad nepaisant gerėjančių šalies komercinių bankų finansinių rodiklių kreditavimas verslui netapo prieinamesnis. Šalyje veikiantys komerciniai bankai tikina, kad paskolų maišo šiuo metu užrišę nelaiko. Jie taip pat baksnoja į skaičius, kurie, jų akimis, skirtingai nei mato įmonės, rodo geresnį naujų paskolų sutarčių derlių.
Lietuviai kuria naują daržovę
Bendrovė „Vėtrija“ bendradarbiauja su mokslininkais, kad galėtų sukurti mūsų klimatui geriausiai tinkančius augalus, kuriuos perduotų auginti savo partneriams – ūkininkams. Iš ūkininkų bendrovė tikisi, kad jie imsis daugiau auginti daržovių ir uogų, ne vien tradicinių kultūrų.
„Su Babtų sodininkystės ir daržininkystės institute dirbančiais mokslininkais kuriame lapinių kopūstų auginimo technologiją. Šiemet jie atliks tyrimus, o mes kitąmet perkelsime augalus pas ūkininkus, iš jų pirksime derlių, šaldysime ir parduosime Europoje“, – aiškina sprendimą Gediminas Daukšys, grybus, uogas ir daržoves perdirbančios „Vėtrijos“ direktorius.
Jis viliasi, kad ateityje Lietuva Europoje taps žinoma kaip kurios nors daržovės kokybiška augintoja. Pavyzdžiui, šiandien ES prekybos centruose Lietuva žinoma kaip voveraičių tiekėja – šie grybai žymimi net atskiru pavadinimu „Lietuviškos voveraitės“, taip jos atskiriamos nuo Rytuose ir Balkanuose surinktų grybų.
„Lietuvos rytas“
Vilnius tikisi užsieniečių antplūdžio
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) mano, kad turistų šį vasaros sezoną pagausės trečdaliu.TVOU skaičiavimais, nuo gegužės iki spalio į sostinę turėtų atvykti bent 100 tūkstančių užsieniečių daugiau nei pernai tuo pat metu, kai bent vienai nakčiai Vilniuje per tuos mėnesius apsistojo apie 300 tūkst. turistų.
Savo viltis TVOU sieja su dviejų pigių skrydžių bendrovių atėjimu į sostinės aviacijos rinką ir papildomais senbuvių reisais.
Balandžio viduryje iš Lietuvos sostinės pradėjo skraidyti vengrų „Wizz Air”, vakar – ir airių „Ryanair”. Pagal planus „Wizz Air” ir „Ryanair” vasaros sezono mėnesiais turėtų skraidinti 50–60 tūkst. keleivių.
Jungtinės Karalystės miestai turėtų patraukti maždaug 20 tūkst., Italijos – apie 15 tūkst., Švedijos, Ispanijos, Olandijos, Vokietijos – maždaug po 5 tūkst. keleivių per mėnesį. Spėjama, kad apie 20 tūkst. keleivių iš jų bus į Lietuvą atvykstantys turistai. Tad per 5 mėnesius srautas išaugtų iki 100 tūkst.
Kitąmet šešėlio nebesumažins?
Finansų ministerija mano, kad dar aršiau kovoti su šešėline ekonomika kitąmet nepavyks. Užtat atlyginimai turėtų augti, o nedarbo lygis mažės savaime. Akcizai, kuriais apmokestinami degalai, cigaretės ir alkoholis, yra vienintelis mokestis, kurio kitąmet planuojama surinkta mažiau nei šįmet. Tokias 2012 metų biudžeto prognozes Finansų ministerija pateikė svarstyti Vyriausybei.
Ne visi su tokiu valstybės požiūriu sutinka. „Dauguma numatomų veiksmų kontrabandai mažinti naudos duos tik kitąmet. Todėl mažesnių pajamų iš akcizų planavimas 2012-aisiais yra šiek tiek keistas”, – sakė „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Degalų prekeivių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius išvis abejoja, ar 2012 metais akcizų pavyks surinkti tiek pat, kiek šįmet. „Legalaus benzino rinka šįmet stipriai mažėja. Neįsivaizduoju, kaip mokesčiai bus surinkti”, – sakė jis.
Tuo tarpu apie prekybą akcizu neapmokestinamomis prekėmis Finansų ministerija kalba gerokai optimistiškiau. Prognozuojama, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamos augs šeštadaliu, jo bus surinkta 1,4 mlrd. litų daugiau, o gyventojų išlaidos vartojimui augs 7,7 procento.
„Lietuvos žinios“
Paskolų verslui dar mažėja
Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, verslui suteiktų paskolų likučiai sumažėjo 9 proc., o kreditavimo apimčių mažėjimas matomas jau 22 mėnesius iš eilės.
Apdirbamosios pramonės įmonių vadovai skundžiasi, kad nors ekonomika sparčiai atsigauna ir gerėja bankų finansiniai bei paskolų kokybės rodikliai, dalis įmonių ir toliau gauna vis mažiau kreditų. Tai stabdo eksportuojamos produkcijos gamybą, neapibrėžtai ateičiai atidedami įmonių plėtros planai ir naujų darbo vietų kūrimas.
Tuo metu Lietuvos komercinių bankų atstovai teigia kol kas neturintys tvirtų įrodymų, kad padidėjusi pramonės įmonių gamyba yra ilgalaikė.
