Politikai jau seniai kalba apie būtinybę atskirti šildymo sistemų prižiūrėtojus nuo šilumos tiekėjų.
Dėl didelių šilumos kainų kai kurie politikai linkę kaltų ieškoti net ir Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje (VKEKK). Seimui siūloma keisti įstatymus ir teisę tvirtinti šilumos kainų nustatymo metodiką iš VKEKK perduoti Vyriausybei.
Galima neabejoti, kad didelės šilumos sąskaitos taps galingu ginklu artėjant Seimo rinkimams. Opozicijos Seime atstovai įsivaizduoja radę receptą, kaip sumažinti šildymo ir karšto vandens kainas bei užkirsti kelią monopolijoms valdyti šilumos ūkį.
Seime užregistruotos kelių įstatymų pataisos, kuriomis siekiama keisti bazinės šilumos kainos nustatymo principus ir suteikti galimybę daugiabučių namų savininkams patiems naudoti šilumos punkto įrenginius.
Opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai Almantas Petkus ir Valentinas Mazuronis įsitikinę, kad šiuo metu galiojantys bazinės šilumos kainos nustatymo principai, kai VKEKK pati rengia ir tvirtina šilumos kainų nustatymo metodiką, „kelia pagrįstas abejones dėl korupcijos atsiradimo galimybių ir nesąžiningumo vartotojų atžvilgiu“.
Parlamentarai siūlo apskritai atsisakyti „bazinės kainos“ termino ir keisti šilumos kainos nustatymo modelį. Šiuo metu bazinė šilumos kaina nustatoma 3-5 metų laikotarpiui, o vėliau perskaičiuojama taikant koregavimo koeficientus.
„Bazinės kainos galiojimo laikotarpiu negalima keisti šilumos tiekėjui nustatytų gamybinių rodiklių, t.y. nors šilumos tiekėjo veiklos efektyvumas per kelerius metus pasikeitė ir tiekėjas patiria mažiau sąnaudų nei numatyta bazinės kainos skaičiavimo metu, vartotojas moka šilumos kainą, kurioje įskaičiuotos didesnės nei realiai patiriamos sąnaudos, – rašoma aiškinamajame rašte. – Šilumos kainų didėjimas neturėtų būti perkeltas vien tik ant vartotojų pečių“.
Šilumos punktus galėtų prižiūrėti gyventojai
Be to, įstatymuose siekiama įtvirtinti, kad šilumos tiekėjas ir daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) negali būti susijęs juridinis ar fizinis asmuo. Taip pat norima suteikti galimybę daugiabučių namų ir patalpų savininkams patiems valdyti, naudoti ir disponuoti šilumos punkto įrenginius bendrosios nuosavybės teise.
Didžiojoje dalyje Lietuvos miestų ir rajoninių miestelių vienas ir tas pats asmuo yra ir šilumos tiekėjas, ir daugiabučių namų šildymo, ir karšto vandens prižiūrėtojas.
„Ši prižiūrėtojų (eksploatuotojų) grandinė nesuinteresuota daugiabučiuose namuose taupyti šilumą, o atvirkščiai į namą paduodama kuo daugiau šilumos, kad šilumos tiekėjai gautų didesnes pajamas“, – tvirtina pataisų iniciatoriai.
Jų įsitikinimu, pakeitus esamą tvarką pavyks sumažinti nepagrįstai dideles daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens kainas, kurios iš dalies atsiranda dėl to, kad šilumos tiekėjas yra ir šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas.
Politinis faktorius buvo pašalintas
Buvęs VKEKK pirmininkas Vidmantas Jankauskas siūlymus šilumos kainos nustatymo metodiką pavesti tvirtinti Vyriausybei vadina populistiniais. VKEKK yra nepriklausoma institucija, kuri stengiasi nustatyti šilumos kainas, įvertindama objektyvius faktorius (pavyzdžiui, dujų kainas), o ne politinius ciklus.
Anot V. Jankausko, beveik prieš 10 metų buvo įteisinta bazinė šilumos kaina 3-5 metų laikotarpiui, siekiant „pašalinti politinį faktorių“, mat politikai ir anksčiau, ir dabar linkę patys reguliuoti šilumos kainas.
Jis laikosi nuomonės, kad dėl tokios metodikos finansinė našta vartotojams esą tikrai nedidėja. O kai šilumos kainas siekia reguliuoti politikai, kaip rodo Vilniaus miesto patirtis, vėliau gyventojams už šilumą namuose tenka mokėti daugiau.
Tačiau kitiems opozicijos atstovų siūlymams V. Jankauskas linkęs pritarti. Buvęs VKEKK vadovas pripažino, kad Lietuva nuėjo klaidingu keliu, todėl matąs „nemažai logikos“ atskirti šilumos tiekėjus nuo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų.
„Manau, kad monopolininkai šilumą turėtų tiekti tik iki namo, o šilumos sistemas reiktų perduoti prižiūrėti su jais nesusijusiems asmenims“, – sakė V.Jankauskas.
