Įmonės linkusios verslo plėtrą vėl vykdyti skolintomis lėšomis.
Bankų ir įmonių santykius vis dar kausto krizės įšalas. Stambaus verslo atstovai jau norėtų įdarbinti daugiau darbuotojų ir imtųsi plėtros, tačiau skundžiasi, kad bankuose kreditai tebėra neprieinami.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paskelbė atlikusi įmonių apklausą, kuri atskleidė, kad šalies pramonė šių metų antrąjį ketvirtį toliau didins tempą. Apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas antrąjį 2011 m. ketvirtį pasiekė 71 punktą, arba 16 punktų daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Tai yra aukščiausias rezultatas per šiuos bei praėjusius metus.
Apklausos duomenimis, daugiau kaip 130 bendrovių, atsigaunant ekonomikai, priimtų naujų darbuotojų ir sugrįžtų prie plėtros planų. Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų vadovų prognozuoja, kad šį ketvirtį bus pagaminta daugiau produkcijos, sulaukta naujų užsakymų ir didės gamybos pajėgumai.
Tolesnį eksporto apimčių didėjimą prognozuoja 69 proc. respondentų ir tik šiek tiek mažiau apklaustųjų mano, kad vidaus vartojimo apimtys antrąjį ketvirtį išliks nepakitusios. Tačiau jau 26 proc. respondentų prognozuoja vidaus vartojimo augimą.
Verslo apetitą malšina bankai
Sparčiau atsigaunant ekonomikai, bankų finansiniams bei paskolų kokybės rodikliams, daliai įmonių kreditavimas, atrodytų, turėjo tapti prieinamesnis.
„Tačiau tiek įmonių vertinimai, tiek oficiali statistika rodo, kad kreditavimo apimtys ir toliau smunka. Vyraujant ekonomikos atsigavimo lūkesčiams jau akivaizdžiu stabdžiu tampa nefinansuojami įmonių investiciniai projektai, – skelbia LPK. – Nepakankamas kreditinių išteklių srautas neleidžia įmonėms patenkinti visą atsigaunančios paklausos dalį“.
LPK remiasi Lietuvos banko duomenimis, kad 2011 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2010 m. atitinkamu laikotarpiu, verslui suteiktų paskolų likučiai sumažėjo 9 proc. – atitinkamai nuo 96 mlrd. iki 87 mlrd. litų. Kreditavimo apimčių mažėjimas stebimas jau 22 mėnesius iš eilės.
Seni laikai negrįš
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tvirtino, kad LPK metami kaltinimai yra ne kartą girdėti ir tebėra „bendro pobūdžio“. Anot jo, tarp bankų jau vyksta gana intensyvi kova dėl verslo klientų kreditavimo. Tiesa, šie atsirenkami daug atidžiau ir atitinkančių keliamų reikalavimų dar nėra labai daug.
„Tokių paprastų kreditavimo sąlygų, kaip prieš krizę, nebebus. Bankai tapo atsargesni, griežčiau vertina riziką, taigi ir įmonės turi realiai vertinti savo finansinę padėtį, – sakė asociacijos vadovas. – Tos bendrovės, kurių padėtis nekelia abejonių, paskolas tikrai gauna.“
Gąsdina palūkanos
Tiesa, didesni kreditavimo ištekliai stambųjį verslą ir vilioja, ir gąsdina. Lietuvos verslui kelia nerimą Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti bazines palūkanų normas. Nuogąstaujama, kad ECB palūkanų didinimas siekiant suvaldyti euro zonos infliaciją greičiausiai taps ilgalaike tendencija, tad verslui reikėtų ruoštis brangstančiam skolinimuisi.
„Pernelyg ankstyvas palūkanų didinimas (nesant ryškių nedarbo mažėjimo tendencijų) gali turėti neigiamos įtakos kreditavimo apimčių bei verslo investicijų atsigavimui, kas gali sulėtinti ir bendrą Europos ūkio atsigavimą“, – įspėja LPK.
Optimizmo daugiau
Statistikos departamentas taip pat skelbia gerėjančias verslo nuotaikas. Šių metų balandžio mėnesio pramonės įmonių apklausos rezultatai parodė, kad pramonės produkcijos gamyba ir paklausa, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo – gamybą padidėjus nurodė 31 proc. apklaustųjų, sumažėjus – 10 proc. (prieš mėnesį – atitinkamai 22 ir 23 proc.). Produkcijos paklausos padidėjimą balandžio mėn. nurodė 35 proc. apklaustųjų (prieš mėnesį – 24 proc.).
Tačiau dauguma (81 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketina. Kainų didėjimą pramonėje prognozuoja 28 proc. įmonių vadovų, du trečdaliai mano, kad kainos nesikeis.
