Paveldas paverstas dirbtuvėmis
Kiek vertas komercinės paskirties sklypas pačioje gražiausioje Panevėžio vietoje – Skaistakalnio parko pakrašty, prie pat upelio su pramonės, gamybos paskirties pastato griuvėsiais?
Nekilnojamojo turto agentai tvirtina sklypą seniausiame miesto parke net sunkmečiu lengvai parduotų už arą užsiprašę 15–20 tūkst. litų.
Gera žinia Skaistakalnio mylėtojams: sklypas parke neparduodamas. Kol kas. Tačiau istorikams, lituanistams ir kitiems kultūros paveldo puoselėtojams yra dėl ko nerimauti. Vaizdingoje parko teritorijoje gyvenusio poeto, publicisto Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba, paties šeimininko vadinta Pragiedruliais, XX a. pradžioje buvo visuomenės šviesulių traukos centru. Joje dažnai lankėsi vienuolės, žymūs rašytojai. Tačiau iškilią praeitį menantis raudonų plytų gyvenamasis namas dokumentuose egzistuoja kaip pramonės, gamybinės paskirties statinys, o aplinkui suformuotas maždaug 20 arų sklypui nustatytas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų statyba.
Tiesa, prieš penketą metų Kultūros paveldo departamentas J.Čerkeso-Besparnio namą ir 1,2 ha aplink jį įrašė į Kultūros vertybių registrą.
Tai, kad į Panevėžio istorinę vertybę atkreipė dėmesį kultūros paveldo specialistai, dar nereiškia, jog poeto namas negali atsidurti privačiose rankose, o jo vietoj išdygti, tarkim, kad ir viešbutis. Arba privatizuota istorinė vertybė tiesiog sugriūti. Pavyzdžių, koks likimas gresia verslininkams atitekusiam paveldui, toli ieškoti nereikia – įpareigoti savininkų sutvarkyti iš rankų į rankas daugelį metų einančio buvusio konservų fabriko Kranto g. nepajėgus net Kultūros paveldo departamentas.
Parduoti kliūčių nebuvo
Savivaldybė tik neseniai prisiminė turinti aukso vertės sklypą Skaistakalnio vidury. Šią savaitę susirinkęs Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas nusprendė praplėsti unikalųjį sklypą. Tai yra panaikinti gamybiniu pastatu virtusio poeto namo 20 arų kiemą, o jo vietoje suformuoti 1,2 ha sklypą, kaip įrašyta Kultūros vertybių registre.
Savivaldybės architektas Saulius Matulis tikina: jei Taryba patvirtins tokį sprendimą, kitas žingsnis būtų sklypo paskirties pakeitimas.
„Suformavus naują sklypą turės būti keičiamas ir jo naudojimo būdas. Parkas paskelbtas rekreacine zona, ten negali būti komercinės paskirties, privaloma išlaikyti J.Čerkeso-Besparnio namo autentiškumą“, – teigė S.Matulis.
Architektas pripažįsta: komercinės paskirties sklypą su gamybinėmis patalpomis nesunku būtų buvę parduoti. „Gal niekas jo nepirko?“ – svarsto S.Matulis. Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Alfonsas Petrauskas irgi tvirtina esąs nustebintas, kodėl iki šiol nebuvo pasirūpinta apsaugoti Skaistakalnį nuo verslo interesų.
Sumokėjo už nieką
Komercijai Skaistakalnio parke kelią užkirsti žada ir Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė. Anot jos, pakeitus istorinės sodybos ribas bus keičiama ir paskirtis. Tačiau susirūpinimą parku demonstravo ir jos pirmtakas bei partijos bendražygis, dėl įtarimų korupcija administracijos direktoriaus pareigų netekęs Stasys Karčinskas.
Visą straipsnį skaitykite 2011 m. balandžio mėn. 29 d. dienraštyje „Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Nekilnojamojo turto agentai
tvirtina J.Čerkeso-Besparnio sodybą seniausiame miesto parke net sunkmečiu
nesunkiai parduotų už arą užsiprašę 15–20 tūkst. litų.
