Dabar Lietuvos ekonomikos padėtis tokia, kad ir optimistai, ir pesimistai galėtų iki užkimimo vardyti savo argumentus, ir abi pusės būtų savotiškai teisios. Reikalai panašiai klostosi ir pasaulyje – nors gerų naujienų lyg ir netrūksta, paniurėliams taip pat nereikia per daug stengtis, kad pritildytų krizės pabaigos puotoje pernelyg garsiai skambančius šūksnius.
Prie blogų naujienų pripratusius gyventojus Finansų ministerija neseniai nustebino daugiau nei dvigubai pagerinusi šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę. Remiantis naujausiomis prognozėmis, BVP turėtų augti 5,8 proc. Pastaruoju metu ir kiti analitikai gerino savo prognozes, tačiau optimistų orkestre Finansų ministerija griežia pirmuoju smuiku.
Tiesa, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vedėjas Ričardas Kasperavičius naujausių prognozių nevadina optimistinėmis. Kaip ir ankstesnių skaičių nevadintų pesimistiniais – tai tiesiog yra tam tikromis prielaidomis, skaičiavimais ir duomenimis paremtos prognozės.
Tačiau prognozes galima pavadinti santūriomis. Mat Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad BVP šiemet gali augti ir dar sparčiau – taip atsitiktų, jei bankai pradėtų aktyviau skolinti įmonių investicijoms arba jei eksportuotojų rezultatai viršytų lūkesčius. O tokia tikimybė atrodo visai reali.
Be to, jei visus šiuos metus eksportas išliktų šių metų sausio lygio, 2011 metais eksporto augimas siektų beveik 28 proc. O savo prognozėse Finansų ministerija vertino, kad eksportas augs 21,7 procento. Vasario mėnesį eksportas, palyginti su sausiu, paaugo 4 procentais.
Ankstesnėse ūkio prognozėse minėto vienu ar dviem procentais išaugusio BVP daugelis gyventojų šiemet net nepajustų. Tiksliau, pajustų tik tiek, kad padėtis nepablogėtų. Tuo tarpu nedarbas mažėtų nežymiai, kaip ir atlyginimai augtų tik simboliškai.
Jeigu išsipildys Finansų ministerijos prognozės, teigiamą augančio BVP įtaką turėtų pajusti ir paprasti gyventojai. Mat 2–3 proc. augimo, kurio tikėtasi anksčiau, teigiamas poveikis gyventojams būtų tik toks, kad padėtis nebeblogėtų.
Tuo tarpu šešiems procentams artimas augimas leidžia tikėtis jau labiau apčiuopiamo nedarbo mažėjimo ir sparčiau augančių atlyginimų.
Finansų ministerija (FM) šiemet regi 3,7 proc. didesnę vidutinę algą, SEB bankas – 3,5 proc. Toli gražu ne taip gerai, kaip 2006 ar 2007 metais, kai uždarbis per metus išaugdavo kone penktadaliu, bet vis tiek kur kas geriau nei 2009-aisiais, kai atlyginimai sumažėjo beveik dešimtadaliu.
Nedarbo lygis turėtų sumažėti nuo 17,8 iki 14,9 proc. (SEB prognozė – 15 proc.). Taigi bedarbių dar išliks gana daug, bet jeigu kas šeštas bedarbis susiras šiemet darbą, bus galima drąsiai kalbėti apie pasiektą persilaužimą. Nedarbas turėtų mažėti ir toliau – iki 11,5 proc. (FM; SEB – 13 proc.) 2012 metais. Dar po poros metų, remiantis FM prognozėmis, nedarbas turėtų nukristi iki 7,8 proc.
Linksmintojai ir nuotaikos gadintojai
Taigi reikalai, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, gerėja. Tačiau pavojų išlieka. Premjeras Andrius Kubilius jau įspėja apie grėsmę, kad ekonomika pradės augti taip greitai, kad nespėsime su tuo susitvarkyti. Kad ir kaip keistai skambėtų, spartus ūkio augimas iš tiesų gali būti pavojingas. Dėl to vėl gali pradėti pūstis kainų burbulai, atsirasti nesubalansuotumas ūkyje, valdžia vėl pradėtų švaistyti pinigus.
Vis dėlto tai nėra didžiausias pavojus. Politikų išlaidavimą nesunku pažaboti – reikia tik panorėti. Suvaldyti kainų burbulus taip pat galima.
Tačiau yra aplinkybių, kurios nepriklauso nuo Lietuvos. Pirmoji – paklausa pagrindinėse eksporto rinkose. Būtent eksportas suteikė pradinį impulsą iš duobės lipančiam Lietuvos ūkiui. Jeigu smuktų eksportas (tai būtų labai juodas scenarijus – veikiau galima kalbėti apie lėtesnį eksporto augimą), visa ekonomika augtų lėčiau, nei prognozuojama.
Bent jau kol kas tokia rizika neatrodo labai reali – pasaulyje stiprėja atsigavimas. „Atsižvelgiant į pagerėjimą finansų rinkose, kylantį aktyvumą daugelyje besivystančių šalių ir augantį pasitikėjimą išsivysčiusiose šalyse, 2011–2012 metų ekonomikos perspektyvos yra geros“, – skelbiama balandžio mėnesio Tarptautinio valiutos fondo (TVF) apžvalgoje. TVF prognozuoja, kad šiemet pasaulio ūkis augs 4,4, kitąmet – 4,5 procento.
Sveikata nesiskundžia ir pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės. Vokietija sėkmingai atsigavo po pasaulinės finansų krizės, o Rusiją į viršų kelia aukštos naftos kainos. Tuo tarpu Lietuvos prekyba su skolų krizės kamuojamomis Graikija, Portugalija ar Airija nėra aktyvi.
Vis dėlto tas pats TVF įspėja apie naują iššūkį: dideles žaliavų kainas. Šis iššūkis prisidės prie senųjų, iki galo neišspręstų problemų – fiskalinių ir finansinių reformų bei pasaulinės paklausos subalansavimo.
Aukštos naftos kainos trumpuoju laikotarpiu stumteli infliaciją į viršų, o jeigu tokios kainos išsilaikys ilgiau, tai pradės stabdyti ūkio augimą.
„Tai, kas vyksta naftos rinkose ir mūsų degalinėse, mus baugina, ir sudėtinga pasakyti, kada visa tai baigsis“, – teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Remdamasis TVF skaičiavimais G. Nausėda įspėja, kad ilgą laiką 120 JAV dolerių už barelį ribą pranokstančios naftos kainos yra „peilis“ pasaulio ekonomikai.
Prie brangstančios naftos dar reikia pridėti aukštas maisto kainas – pastarosios prisideda prie įtampos Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. O įtampa šiame regione neleidžia atpigti naftai, kurios paklausa išaugo dėl atsigaunančios pasaulio ekonomikos.
„Sukilimai pakėlė naftos kainas šitaip „suvalgydami“ vartotojų perkamąją galią ir padidindami daugelio gamintojų sąnaudas“, – teigia investicinės kompanijos PIMCO generalinis direktorius Mohamedas A. El-Erianas.
Jis įspėja apie galimus pavojus: „Pasaulis kaip visuma dar nesusidūrė su visomis neramumų Artimuosiuose Rytuose ir tragedijų Japonijoje ekonominėmis pasekmėmis. Nors šie įvykiai trunka jau savaites ar mėnesius, jie vis dar neatskleidė visos griaunamosios įtakos globaliai ekonomikai. Nedažnai nutinka, kad pasauliui gresia stagfliacija – stagnacija kartu su infliacija – dėl tuo pat metu sumažėjusios paklausos ir pasiūlos. O dar neįprasčiau, kad tuo pat metu vyksta du skirtingi įvykiai, kurie abu lemia tokį pat rezultatą. Tačiau būtent tai vyksta dabar. Tuo pat metu Japonijos katastrofų trikampis – didžiulis žemės drebėjimas, niokojamas cunamis ir paralyžiuojanti branduolinė krizė – sunaikino dalį vartotojų pasitikėjimo ir sutraukiojo tarptautines tiekimo grandines (ypač technologijų ir automobilių gamybos).“
M. A. El-Eriano manymu, nereikėtų ignoruoti ir Graikijos, Airijos bei Portugalijos skolų krizės keliamo pavojaus. Nerimą kelia ir prasta padėtis JAV būsto rinkoje. O pastaroji yra labai svarbus vartotojų elgsenos veiksnys.
Be to, vis garsiau skamba abejonės, ar pavyks didžiausiai pasaulio ekonomikai sėkmingai susitvarkyti su savo skolomis. Balandžio mėnesį „Standard & Poor’s“ pagrasino sumažinti JAV kredito reitingą, kuris nesikeitė nuo 1941 metų. Reitingų agentūra paskelbė, kad tikimybė, jog JAV suteiktas aukščiausias reitingas (AAA) bus sumažintas per artimiausius dvejus metus, yra vienas iš trijų.
Išbandymas kainomis
Pasaulinius naftos ir maisto kainų pokyčius Lietuvos gyventojai jau pajuto. Ir tai yra antroji aplinkybė, kurios Lietuva beveik neturi galimybių veikti. Jeigu kainos ir toliau augs tokiu pat greičiu (o pagal dabartinius duomenis atrodo visai realu, kad būtent taip ir atsitiks), daugelis dirbančių nepajus jokios realios naudos iš ekonomikos augimo – kainos išaugs tiek pat ar net daugiau nei atlyginimai.
Visame pasaulyje didėja maisto kainos. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas, didėjęs aštuonis mėnesius iš eilės, šiemet kovą sumažėjo 2,9 proc. Tačiau jis vis tiek yra 37 proc. didesnis nei prieš metus. „Indekso sumažėjimas suteikia atokvėpį po stabilaus augimo ankstesnius aštuonis mėnesius. Bet būtų per anksti daryti išvadą, kad tai – tendencijų pasikeitimas“, – teigia MŽŪO Prekybos ir rinkos padalinio direktorius Davidas Hallamas.
Būtent dėl maisto kainų labiausiai didėja infliacija ir Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, per metus maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai pabrango 8,9 procento.
Socialinė įtampa didės dar ir dėl to, kad augant kainoms ne visų gyventojų pajamos augs vienodai. Atlyginimai didės pirmiausia kvalifikuotiems specialistams. Tuo tarpu dalies minimalią mėnesio algą (MMA) gaunančių darbuotojų pajamos liks tokios pat – nebent bus didinama pati MMA.
Dar vienas išbandymas kainomis laukia rudenį, kai bus nustatinėjami nauji šildymo sezono tarifai. Dabartinės prognozės nieko gero nežada – dujos turėtų brangti, o kartu brangtų ir centralizuotai tiekiama šiluma.
Vis dėlto 3–4 procentus siekianti infliacija, nors ir pykdys pirkėjus, šalies ūkio nesustabdys. Priešingai: indėlių palūkanas viršijanti infliacija gali paskatinti gyventojus pradėti leisti savo santaupas, kurių jie prikaupę per sunkmetį. Be to, nors kainų augimo išgąsdinti gyventojai žvilgčioja į Vyriausybę tikėdamiesi, kad ši suvaldys kainas, Vyriausybei ne per didelė infliacija yra naudinga, nes didina pajamas į biudžetą.
Tačiau smarkiau augančios kainos pradėtų smukdyti vartotojų lūkesčius, o tai gali pristabdyti vartojimo augimą. Būtent šiemet Finansų ministerija tikisi, kad vartojimas prisidės prie ekonomikos augimo, o kitąmet vartojimas jau turėtų augti sparčiau nei BVP.
Be to, smarkiau išaugusi infliacija gali pradėti pūsti ir atlyginimų burbulą. Sparčiau nei našumas pradėję augti atlyginimai mažintų ir eksportuotojų, kurie iki šiol sėkmingai traukė ūkio vežimą iš duobės, konkurencingumą. Panašių įspėjimų būta ir prieš prasidedant krizei. Tiesa, Finansų ministerijos atstovas R. Kasperavičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ūkis vis dėlto nebuvo perkaitęs: atlyginimai po to, kai 2008 metais ES Taryba paskelbė apie Lietuvos ūkio perkaitimą, padidėjo dar 18 procentų, o per krizę sumažėjo 7–8 procentais.
„Po paskelbimo, kad Lietuvos ūkis yra perkaitęs, atlyginimai galų gale padidėjo daugiau nei 10 procentų. Ir tokiomis aplinkybėmis mūsų eksportas ne tik viršijo prieškritinį lygį, bet ir toliau sparčiai auga“, – aiškina R. Kasperavičius.
Nepaisant vartojimo atsigavimą stabdančių veiksnių, SEB analitikai tikisi, kad namų ūkių vartojimas šiais metais augs maždaug 3 procentais. Finansų ministerija tikisi, kad vartojimas šiemet augs 3,9 proc.
Kas prisiims nuopelnus?
Galima neabejoti, kad artėjant Seimo rinkimams ekonomikos temos vis dažniau dominuos Seimo ir Vyriausybės koridoriuose. Jeigu išsipildys optimistinis scenarijus, nuopelnus už tai prisiims A. Kubiliaus Vyriausybė. Jau ir 2010 metų veiklos ataskaitoje Vyriausybė giriasi, kad „priėmė ekonomikai atsigauti būtinus sprendimus“. Ataskaitoje taip pat rašoma apie „sudarytas sąlygas šalies ūkiui augti“ ir „atsigavusį eksportą“.
Jeigu vis dėlto išsipildytų juodasis scenarijus, Vyriausybė kaltę suverstų neįveikiamoms išorinėms jėgoms – naftos kainai, neramumams Šiaurės Afrikoje, Graikijos skoloms ar žemės drebėjimui Japonijoje.
