Panika investuotojams, nebijantiems eiti prieš srovę, suteikia puikių galimybių, nes per paniką (kaip ir per euforiją) kiti investuotojai elgiasi neracionaliai – yra perdėtai pesimistiški ir parduoda akcijas nepaisydami kainos. Investuojantys kartu su minia nepasieks gerų rezultatų.
Taigi, kai minia puola pardavinėti akcijas, jūsų susidomėjimas turėtų išaugti, ir atvirkščiai, kai rinkose tvyro euforija, reikia pagalvoti apie kai kurių investicinio portfelio pozicijų sumažinimą arba visišką pasitraukimą. Pažvelkime, kaip sukelta panika dėl įvykių Japonijoje paveikė rinkas.
Pirmadienį, kovo 14 d., po savaitgalį Japoniją nusiaubusio žemės drebėjimo ir cunamio, Japonijos akcijų indeksas „Nikkei 225“ žemyn smigo 6,18 proc., antradienį – dar 10,55 proc. Per dvi dienas Japonijos didelių bendrovių akcijos prarado 16 proc. vertės. Mažų bendrovių akcijos nukrito dar labiau – 20 proc. Man tai priminė 2008 metų paniką JAV rinkose, kai JAV akcijos per pusmetį prarado 50 proc. savo vertės. Tai buvo puikus metas pirkti JAV akcijas. Kaip sako vienas geriausių visų laikų investuotojų Warrenas Buffettas, „pirk, kai visi parduoda“.
Japonijos akcijų kainų atsitiesimo ilgai laukti nereikėjo. Atsirado nemažai investuotojų, supratusių, kad akcijų kainos nukrito nepelnytai smarkiai. Investuotojai prisiminė ir 1995 metais Japoniją sukrėtusį galingą Kobės žemės drebėjimą. Iškart po jo smarkiai nukrito Japonijos akcijų kainos, tačiau ir ekonomika, ir akcijos greitai atsitiesė. Taigi po dviejų katastrofiškų dienų Japonijos akcijų rinkose kainos stipriai pašoko į viršų: trečiadienį, kovo 16 d., „Nikkei 225“ indeksas pakilo 5,68 proc., ketvirtadienį vėl krito 1,44 proc., penktadienį pakilo 2,72 proc., kovo 22 d. dar pašoko 4,36 proc. Bendras „Nikkei 225“ akcijų indekso nuosmukis per šešias dienas po žemės drebėjimo buvo 6,30 proc. Tas, kas pirko akcijas kovo 15 d., vos per keturias dienas uždirbo per 10 proc.
Japonijos akcijų kainų kritimas pirmomis dienomis po žemės drebėjimo buvo pagrįstas emocijomis. Kaip žinome, kapitalo rinkos labiausiai nemėgsta neapibrėžtumo ir perdėtai reaguoja, kai sunku apskaičiuoti riziką. Dar kartą prisiminkime 2008 metų griūtį JAV akcijų rinkose. 2009-ųjų kovo pradžioje S&P 500 indeksas buvo nukritęs iki 666 punktų nuo 1 550 punktų 2007 metų spalį (-57 proc.). Užsienio finansų naujienų kanalai ir kai kurie „ekspertai“ prognozavo kapitalizmo ir JAV finansų sistemos pabaigą. Pavyzdžiui, „Federated Investors, Inc.“ fondų valdytojas Davidas Tice’as per „Bloomberg TV“ kanalą paskelbė, kad jis yra įsitikinęs, jog S&P 500 indeksas nukris dar 50 proc., iki 325 punktų. Tokioje aplinkoje, kai žurnalistai ir „ekspertai“ sėja paniką, atrodo, tik kvailys arba žmogus, labai nemėgstantis pinigų, galėtų investuoti į akcijas.
Tačiau, kaip istorija jau daug kartų įrodė, visiško pesimizmo laikotarpis yra idealus metas nerti į akcijas, nes visos blogiausios naujienos jau yra su kaupu įskaičiuotos į akcijų kainas, ir jei pasirodys nors menkiausia teigiama ekonominė žinia, akcijų kainos smarkiai šoks į viršų. Tie, kurie laukė ekonominės situacijos pagerėjimo, pražiopsojo didįjį akcijų kainų kilimą: kol ekonominiai rodikliai pagerėja, akcijų kainos jau būna stipriai pakilusios. Per ateinančius dvejus metus JAV akcijos pakilo 100 proc.
Ar Japonijos akcijos šiuo metu apskritai yra patrauklios investuotojams? Japonijos ekonomika šiuo metu atrodo prastai: šalies įsiskolinimas yra didesnis, nei šalies BVP, ekonomikos augimas siekia vos 1 proc., senstantys gyventojai, investuotojų negatyvus požiūris į Japoniją ir kita Japonijos akcijų rinka praėjusius dešimtmečius investuotojams nieko gero nedavė. „Nikkei 225“ indekso lygis šiuo metu yra 9 650, 1989 metais indeksas buvo pasiekęs 40 000 lygį.
Per pastaruosius du dešimtmečius Japonijos akcijų rinka, ko gero, buvo blogiausia rinka investuotojams. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad Japonijos akcijų reikia vengti. Priešingai. Priežastis, kodėl Japonijos akcijos per šiuos du dešimtmečius taip prastai pasirodė, yra ta, kad 1989 metais jos buvo ypač pervertintos (P/E rodiklis – 70). Kai akcijos yra pervertintos, rinka anksčiau ar vėliau tai ištaiso: kuo labiau akcijų kainos buvo pakilusios, tuo labiau jos krinta.
Pavyzdžiui, visiems gerai žinomos „Microsoft“ akcijų kaina prieš 10 metų buvo 33, o dabar 26 JAV dol. Galima manyti, kad „Microsoft“ pardavimo rodikliai ir pelnas per pastaruosius dešimt metų sumažėjo. Tačiau „Microsoft“ pardavimo rodikliai 2001-aisiais buvo 25 mlrd., o 2010-aisiais – 62 mlrd. JAV dol.; pelnas vienai akcijai atitinkamai 0,66 ir 2,1 JAV dol. Tai kodėl „Microsoft“ akcijos šiuo metu nėra tris kartus brangesnės nei buvo prieš dešimt metų? Dėl įvertinimo (angl. valuation). „Microsoft“ P/E rodiklis prieš dešimt metų buvo 60, o šiuo metu yra 10. Investuotojai, perkantys akcijas tokiais aukštais P/E rodikliais, beveik visada praras pinigus, net jei įmonė sugebės patrigubinti pelną. Kai kurių Japonijos įmonių akcijų kainos šiuo metu atrodo labai patraukliai. Mažų Japonijos įmonių akcijos, ko gero, yra pigiausios pasaulyje. Galima rasti augančių bendrovių su 5 P/E rodikliu ir 3 proc. dividendu. Taigi vertų dėmesio akcijų Japonijoje tikrai yra.
