Baldų paroda kasmet vis nykesnė.
Lietuvos baldų pramonė vis dar laikoma viena perspektyviausių pramonės šakų. Tačiau ji primena tris apsipykusius brolius, kurie prie bendro stalo nesėda. O tuo vaišių stalu turėtų būti tradicinė „Litexpo“ rūmuose rengiama baldų paroda.
Vyriausias brolis trimis pamainomis pluša vienam prekybos partneriui iš Švedijos, kuris jų finansines ataskaitas paverčia Ludwigo van Beethoveno „Ode džiaugsmui“. Vidurinio brolio gamybiniai pajėgumai irgi nemaži, su savo gamybos baldais jis turi ambicijų įsitvirtinti Rytų ir Vakarų rinkose. Jaunėlis brolis atstovauja smulkiems vietiniams gamintojams. Geriausiu atveju jie turi savo interneto puslapį, bet dažniausiai užsakovai juos suranda iš lūpų į lūpas garažų ir buvusių gamyklų labirintuose, kur pasiklysta netgi GPS. Tarp šių gamintojų galima atrasti tikrų auksarankių, tačiau pabendravus su jais susidaro įspūdis, jog jie ne baldininkai, o lyno akrobatai, atliekantys mirtiną išlikimo triuką.
Paroda „Baldai“, šiemet vykusi kovo ir balandžio mėnesių sandūroje, laikoma svarbiausiu metiniu baldų pramonės įvykiu. Tačiau visi trys broliai baldų parodoje nedalyvauja dėl skirtingų priežasčių. Pirmajam lietuviška rinka primena nedidelę balutę, kurioje nemato prasmės ir neturi laiko taškytis. Antrasis brolis dar prieš porą metų dalyvaudavo, tačiau dabar jis palinkęs prie verslo žemėlapių suka galvą, kaip užkariauti Kelną, Milaną, Stokholmą ar Niujorką.
Šiemet Kelno „imm cologne“ baldų parodoje buvo galima rasti tris lietuviškas bendroves „Soft Nord“, „Sintuva“ ir SBA, kuri pristatė naują itališką prekės ženklą „Parra“. Stokholmo baldų parodoje Lietuvos baldininkų desantas buvo dar gausesnis – jau aštuonios kompanijos („Baldeka“, „Arpolis“, „Grafų baldai“, „Litsofa“, „Padvaiskas ir Ko“, „Sintuva“, „Trivlita“, „Virūna“). Nė vienos šių įmonių parodoje „Baldai 2011“ nebuvo. Taigi į lietuvišką rinką šie gamintojai žiūri pro vyresniojo brolio akinius.
Trečias brolis gal ir norėtų pabandyti, tačiau vos kvėpuoja po ekonomikos krizės nokauto, o parodos niekada negarantuoja staigios ir užtikrintos finansinės grąžos.
Iš vienuolikos daugiausia vidaus rinkoje parduodančių lietuviškų baldų įmonių (asociacijos „Lietuvos mediena“ 2010 metų I–III ketv. duomenimis) šiemet tarp parodos „Baldai“ dalyvių buvo vos dvi. Taigi, lankytojai suko ratus po dvi ištęstas ekspozicines sales, kol juos apimdavo keistas deja vu jausmas.
Tiesa, dar yra balkonas, kuriame tradiciškai įrengiama Dizaino galerija. Čia savo naujausius darbus eksponavo aktyviai kuriantys Lietuvos dizaineriai, dizaino specialybės studentai, surengtos teminės medžiagų ir dizaino ekspozicijos. Dizaino galerijoje tradiciškai buvo daugiausia parodos metu organizuojamo Autorinio dizaino konkurso nugalėtojų ir diplomantų.
Tačiau ne tik dėl trijų brolių kaltės jau atvirai pripažįstama, kad „Baldai“ atrodo, nebijokime šito žodžio, nykokai. Didžiausias trūkumas – per septyniolika metų parodos koncepcija visiškai nepasikeitė – joje per daug dominuoja… baldai.
Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ neturi kitos tokios parodos, kurios formatas leistų interjero dizainui skirti kur kas daugiau dėmesio, ir šitos galimybės yra visiškai neišnaudojamos. Nes interjero dizainas, kaip žinome, ne tik baldai, bet ir apšvietimas, santechnikos įranga, sienų ir grindų dangos, įvairūs interjero aksesuarai.
Parodos metu surengtos apklausos rodo, kad lankytojus domina baldų rinkos naujovės ir naujausios baldų kolekcijos, tačiau šioje parodoje jiems įdomios ir dizaino ekspozicijos, medžiagos bei interjero kūrimo tendencijos. Vien tik baldai to tikrai neatspindi. Baldai dominavo ir Dizaino galerijoje, tačiau buvo pristatyta ir lietuvių autorinio dizaino konkurso „Corian On the Top“ darbai, konceptualaus vonios kambario interjero sprendimas, taip pat dizaino, interjero apdailos medžiagų ekspozicija. Dizaineriai eksponavo ir šviestuvus, ir kabyklas, ir kilimus.
Net tokie Europos baldų parodų bastionai kaip Kelnas, Stokholmas ar net Milanas, kurių bendras ekspozicinis plotas prilygsta keliolikai futbolo aikščių, neapsiriboja baldais. Kelne rengiama „Pure Village“, kuri pristatoma kaip interjero idėjų ir sprendimų ekspozicija. Joje dalyvauja garsūs sienų ir grindų dangų, santechninės įrangos ir apšvietimo gamintojai, o paskaitas skaito interjero ir dizaino specialistai. Milane kas antrus metus vyksta svarbiausias metų šviestuvų ir apšvietimo sistemų renginys „Euroluce“.
Net ir juodžiausiais krizės metais parodą „Baldai“ aplanko apie 20 tūkst. žmonių, šiemet čia užsuko 18,5 tūkst. Pakankamai, kad parodos rengėjai pagaliau pasiryžtų daugiau energijos ir investicijų skirti ne parodos anonsams, o pačiai vizijai praplėsti.
