E. parašu domisi tik valdininkai.
Lietuvoje e. parašas galioja jau beveik dešimtmetį. Tačiau juo naudojamasi vangiai. Prie e. parašo perėjusios didelės įmonės džiaugiasi sutaupytomis lėšomis. Mažesnės bendrovės į tai žvelgia kaip į papildomas investicijas ir sudėtingesnes procedūras.
Telekomunikacijų bendrovė „Teo LT“ e. parašą pradėjo naudoti praėjusių metų viduryje. Nuo to laiko jos darbuotojams norint pasirašyti dokumentą nebereikia raityti autografų – tam užtenka spustelėti kelis kompiuterio ar išmaniojo telefono mygtukus. Bendrovėje naudojamas kvalifikuotas e. parašas leidžia pasirašyti visus vidinius ir išorinius dokumentus.
Kaip papasakojo bendrovės Korporatyvinio administravimo ir teisės reikalų departamento direktorė Eglė Gudelytė-Harvey, e. parašu tvirtinama didžioji dalis vidinių dokumentų, pradedant darbo taisyklėmis ir baigiant atostogų prašymais, taip pat ir kai kurioms valstybės institucijoms – Darbo inspekcijai, kelioms savivaldybėms – pateikiami dokumentai. „Praėjusiais metais, palyginti su ankstesniais, sunaudojome trečdaliu mažiau popieriaus. Rengiant ir pasirašant dokumentus skirtingose Lietuvos vietose, mažėjo išlaidos siuntimui, degalams bei kanceliarinėms prekėms“, – e. parašo pranašumus vardijo E. Gudelytė-Harvey.
Elektroniniu būdu pasirašytais dokumentais bendrovė yra pasirengusi keistis su kitomis įmonėmis, taip ji yra sudariusi ir labai didelių susitarimų. Vis dėlto didesnė dalis bendrovės partnerių tokios galimybės kol kas nėra numatę.
Daugiau susidomėjimo e. parašu rodo valstybinės institucijos, o verslas į šią inovaciją žvelgia pragmatiškiau ir investuoti neskuba. Programinius sprendimus siūlančios bendrovės „Blue Bridge Code“ direktorius Vykintas Arlauskas teigė, kad skaičiuodamos atsipirkimą įmonės įvertina ne tik technologinio įrankio įsigijimo ir jo integracijos į naudojamas sistemas kainą, bet ir galvoja, kiek tai padės sutaupyti darbuotojų laiko, pagreitins procesus, galop, padės sumažinti išlaidas kanceliarinėms prekėms.
Kvalifikuotas e. parašas nėra tokia jau paprasta procedūra. E. parašas turi užtikrinti du pagrindinius dalykus – patvirtinti dokumento autentiškumą ir jį pasirašiusio žmogaus tapatybę. Kvalifikuotas e. parašas galioja tik tada, kai jis yra patvirtintas kvalifikuotu elektroniniu sertifikatu, kurį išduoda sertifikavimo paslaugų teikėjas. E. parašą nusprendusiam naudoti žmogui suteikiami dviejų tipų sertifikatai, skirti jo tapatybei patvirtinti ir dokumentams pasirašyti. Jie įrašomi į specialią laikmeną – tapatybės kortelę su lustu arba atmintuką.
Vis dėlto įmonės darbuotojams asmens tapatybės kortelėje ar atmintuke turėti e. parašo sertifikatų nepakanka. Jeigu įmonė sukuria dokumentą ir nori, kad jis būtų pasirašytas elektroniniu būdu, reikia turėti ir atitinkamą programinę įrangą, kuri dokumentą leistų patvirtinti e. parašu ir apsaugotų nuo tolesnių keitimų. Galop, net ir elektroniniu būdu pasirašytas dokumentas dar nėra šios procedūros pabaiga, jį vėliau reikia tinkamai saugoti – turėti elektroninių dokumentų archyvą.
V. Arlausko teigimu, e. parašą tikslinga naudoti tuomet, jei elektroniniais dokumentais keičiamasi su kitomis įmonėmis ar institucijomis, taip pat tose bendrovėse, kuriose dirba daug darbuotojų, o jų padaliniai veikia visoje šalyje. Taip reikiamą dokumentą galima greitai išplatinti visoje įmonėje ir dar tą pačią dieną gauti visų darbuotojų patvirtinimą. Kaip minėjo E. Gudelytė-Harvey, taupomas ne tik popierius, bet ir laikas bei išlaidos dokumentams vežti. Metinėje veiklos ataskaitoje tai virsta sutaupytomis veiklos sąnaudomis.
Mažesnėse įmonėse situacija gali būti visai kitokia. „Blue Bridge Code“ atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad nedidelėse bendrovėse dokumentus tvirtinti tradiciniu būdu gali būti greičiau ir patogiau. „Kas bus greičiau: atspausdinti dokumentą ant popieriaus ir greitai brūkštelėti parašą ar paleisti elektroninio pasirašymo sistemą, peržiūrėti kiekvieno dokumento metaduomenis ir uždėti e. parašą?“ – retoriškai klausė V. Arlauskas.
Atsakymas šiuo atveju nemažai priklauso ir nuo įpročių. Jiems susiformuoti aplinka nėra nepalanki. Nors e. parašas Lietuvoje įteisintas beveik prieš dešimt metų, o priemonės, kurių reikia dokumentams elektroniniu būdu pasirašyti, yra prieinamos visiems šalies piliečiams ir įmonėms, daugelyje vietų dokumentai pasirašomi tradiciškai. Viena vertus, Lietuvoje dar nėra susiformavusi kritinė šį dokumentų pasirašymo būdą naudojančių įmonių grupė, kad e. parašas taptų kasdieniu dalyku versle. Kita vertus, net ir viešosiose elektroninėse paslaugose kur kas labiau paplitęs autentifikacijos būdas yra komercinių bankų e. bankininkystės sistemos. Todėl jei net pačios valstybės institucijos nežino, kokiomis priemonėmis jos nori naudotis, verslas į e. parašo teikiamą naudą tikrai žvelgs skeptiškai.
